SGD perspektyva transporto srityje: vilioja, bet per brangu

Apie SGD naudojimą ir perspektyvą uostamiestyje pirmadienį buvo diskutuojama "Klaipėdos naftos" surengtoje diskusijoje, kurioje buvo paliesta ir laivyba.

Neišnaudotas potencialas

Kalbą apie SGD naudą konferencijoje pradėjo "Klaipėdos naftos" Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis. Pasak jo, tokiu kuru varomos transporto priemonės yra kur kas draugiškesnės aplinkai.

Šiuo metu Europoje yra apie 230 SGD kolonėlių. Geriausiai SGD potencialą išnaudoja italai, kurie yra įsirengę daugiau nei pusšimtį tokių kolonėlių.

"Šią vasarą teko keliauti Italijoje, ten prisipilti suskystintųjų gamtinių dujų galima kas antroje degalinėje. Tokia realybė. Nėra problemos, kaip ir pas mus ieškant elektromobilių stotelių", - sakė A. Molis.

Nuo italų neatsilieka ispanai, kurie turi 45 tokias degalines. 35 degalines turi prancūzai. Pažvelgus į Rytų Europą SGD degalinių skaičius kur kas kuklesnis. Lenkai turi 6 tokias degalines, estai - 1.

SGD vilkikai - per didelė prabanga

Klaipėdos rajone įsikūrusi ir apie 1 500 vilkikų turinti bendrovė "Vlantana" svarstė galimybę įsigyti SGD varomus vilkikus. Tačiau įmonei atlikus paskaičiavimus toks variantas būtų per didelė našta.

Bendrovės "Vlantana" operacijų direktorius Algimantas Šniepis sakė, kad jau dabar didelė dalis bendrovės vilkikų atitinka "Euro 6" standartą. Ji įsigyti SGD varomų vilkikų neskuba, mat tai kainuotų 80 proc. brangiau, nei įsigyti dyzelinu varomus vilkikus.

"Europoje buvo paramos schemos įsigyjant vilkikus, kurios sėkmingai veikia. Toje pačioje Vokietijoje sunkusis transportas iki kitų metų pabaigos atleistas nuo kelių mokesčių. Perspektyvų matome. <...> Galbūt daugiau dėmesio skirti suskystintosiomis gamtinėmis dujomis varomiems vilkikams pradėsime kitąmet", - sakė A. Šniepis.

"Vlantana" vietiniams reisams išbandė suslėgtų gamtinių dujų galimybes. Visgi šiomis dujomis buvo galima nuvažiuoti apie 500 kilometrų ir tai bendrovės lūkesčių nepateisino. Paskaičiuota, kad SGD varomi vilkikai galėtų nuvažiuoti maždaug 1 500 km.

Prioritetas - netaršiam transportui

Konferencijoje apie miesto politiką kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Pasak jo, politikai dar 2013 metais suformavo strategiją, pagal kurią buvo ieškoma kuo ekologiškesnio transporto.

"Suskystintųjų gamtinių dujų politikos mieste neturime.

Tuo metu apie terminalą kalbos nebuvo, todėl prioritetai buvo kiti.

Buvo įvertinta, kad Klaipėdos autobusų parke yra dujų vamzdis, tad buvo pastatyta pirmoji suslėgtų gamtinių dujų degalinė.

Rugsėjį į miesto gatves išvažiavo nauji suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomi autobusai. Dabar autobusų parke turime 60 procentų transporto priemonių, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis. Jau pagal šį skaičių esame vieni lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių kontekste", - akcentavo G. Neniškis.

Jis priminė, kad pagal Europos Sąjungos įpareigojimus tiek Lietuvoje, tiek kitose Senojo žemyno šalyse iki 2030 metų dalis transporto priemonių privalės būti varoma aplinkai netaršiu kuru. Didžiausias dėmesys bus skirtas miestų centrams.

"Tarp galimybių - transportas, varomas elektra. Tačiau tai nereiškia, kad visas transportas turės būti varomas elektra, vandeniliu ar kitu netaršiu kuru", - sakė G. Neniškis.

Mato perspektyvų

Konferencijoje buvo skirta dėmesio laivybai. Į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai vykdo tik krovą, tad laivų bunkeriavimo galimybė buvo įvardyta kaip galima ateities perspektyva.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, Uosto direkcija nuolatos investuoja daug pinigų į uosto plėtrą.

Ateityje numatyta investuoti daugiau milijonų į įplaukos kanalo gilinimą, kad laivyba turėtų dar mažiau apribojimų nei šiandien. Mat pasitaiko atvejų, kai kanalas tuščias, o laivas negali įplaukti į uostą dėl blogų oro sąlygų.

"Taip prisidėsime ir prie SGD terminalo, ir prie laivybos sąlygų gerinimo. Ar atsipirks planuojamos investicijos ir kada tai įvyks, jeigu 2030 metais dujų naudojimas sumenks? Neatsipirks. Dėl to didžioji dalis investicijų ir remiama Europos Sąjungos lėšomis. Tai yra investicijos į bendrą infrastruktūrą. Vien iš laivybos saugumo gerinimo komercijos negauname", - sakė A. Drungilas.

Pasak jo, Lietuva ir taip padarė daug, kad laivyba būtų paskatinta. Jo teigimu, laivams galėtų būti taikomos nuolaidos, jeigu jie uostamiestyje būtų bunkeruojami.

"Galvosime ir darysime veiksmus, jeigu laivyba naudosis mūsų paslaugomis. Dabar nėra tikslo įmonei "Containerships" taikyti nuolaidų, kada jos laivai bunkeruojasi Roterdame. Kokia nauda jums ir miestui? Kada turėsim infrastruktūrą, klientus, kurie pasirašys sutartis, tada tikrai eisim kartu.

Jeigu Klaipėdos uoste bus vykdoma ir krova, ir laivų bunkeriavimas, tada einame į verslo skatinimo rūšį. Bunkeriavimas turi gerą perspektyvą. Mūsų tikslas nėra prarasti valstybės lėšas negaunant grąžos. Nesame kategoriški ir vertinsime galimybes", - tikino A. Drungilas.

Oponuodamas Uosto direkcijos atstovui bendrovės "Containerships" generalinis direktorius Rimas Kazlauskas sakė, kad įmonei svarbiausias yra laikas. O diskusijų dėl galimybės Klaipėdos uoste laivus pildyti dujomis buvo ne viena.

Šiuo metu Senojo žemyno vandenyse plaukioja 15 "Containerships" laivų, iš kurių trys naudoja SGD. Dar trys tokio tipo laivai yra statomi.

"Beveik visuose uostuose taikomos nuolaidos laivams naudojantiems SGD. Bet jos taikomos iš solidarumo dėl aplinkosauginių aspektų", - tikino R. Kazlauskas, pridūręs, kad dėmesį reikėtų skirti ne komercijai, o galimybei leisti gyventojams kvėpuoti švaresniu oru.