Rūta Vainienė: laikas prekybos sektorių vertinti pagal jo indėlį į Lietuvos ekonomiką

Prieš porą mėnesių perėmusi didžiausius šalies prekybininkus vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vairą, Rūta Vainienė dėlioja naujus darbus. Jos teigimu, pagal sukuriamas darbo vietas, prekybos sektorius yra lyderis, pagal kuriamą pridėtinę vertę – antras, tačiau jis vis dar lieka deramai neįvertintas. LPĮA vadovės planuose – sektoriaus reputacijos gerinimas, asociacijos virsmas sektoriaus kompetencijų centru, įsitraukimas į europines prekybininkų organizacijas ir, žinoma, pastangos mažinti biurokratinę naštą.

-          Neseniai tapote LPĮA vadove. Koks pagrindinis jūsų, kaip asociacijos vadovės, tikslas?

Pagrindinis mano tikslas – asociaciją iš reaguojančios organizacijos paversti proaktyvia ir iniciatyvia. Kartu ji turėtų tapti kompetencijos centru, kuris atskleidžia prekybos sektoriaus iššūkius, pasiekimus bei indėlį į šalies ekonomiką.

Tokia į bendradarbiavimą nukreipta veikla, tikiuosi, turės įtakos tiek LPĮA, tiek viso prekybos sektoriaus reputacijai, kuri tikrai nepelnytai yra gana prasta. Kol kas dar inertiškai judame į reputacinį minusą, bet ši kryptis gali ir turi būti pakeista.

Juk prekybos sektorius yra lyderis pagal sukuriamas darbo vietas, pagal sukuriamą pridėtinę vertę – antras šalyje, jis vykdo daugybę socialinių projektų ir yra milžiniškas mokesčių mokėtojas. Turėtume tai nuolat kartoti ir vertinti.

Kai svečiuojamės užsienyje, visada pastebime, kad Lietuvos prekybininkai teikia aukščiausios prabos paslaugas. Nustebau, kad toks reikšmingas sektorius net neturi Prekybininko dienos, kurios metu būtų galima pagerbti daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių žmonių darbą! Būtent tiek jų dirba didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje.

-           Kokie aktualūs darbai dabar guli ant jūsų stalo?

Perteklinis reguliavimas – įsisenėjusi ir visiems žinoma problema. Prekybos sektoriuje biurokratinė našta tikrai sunki – ji slegia ne tik verslus, bet ir valstybę, kuri turi skirti lėšas beprasmiam administravimui, kontrolei ir t. t.

Esamą sistemą galima tobulinti, ir dėl to laimėtų abi pusės. Todėl jau dabar esame įsivardiję keletą siūlymų, kaip panaikinti tą perteklinę administracinę naštą. Tai nėra didelės reformos, tačiau šie pokyčiai palengvintų kasdienį prekybininko gyvenimą.

Štai kad ir kasos operacijų žurnalo pildymas ranka – kiekvieną dieną be reikalo jis visame sektoriuje atima daugiau nei du šimtus darbo valandų. Džiaugiamės, kad Valstybinė mokesčių inspekcija išgirdo šią problemą.

Kita tema – senos, realybės neatitinkančios higienos normos. Atrodytų, smulkmena – pavyzdžiui, temperatūros režimas. Bet pas mus nustatyta produktų laikymo temperatūra yra 5 laipsniais didesnė nei kitose šalyse ir dėl to jie lentynose pradeda džiūti. Pakeitus tai, visų pirma laimėtų vartotojas, o ir prekybininkai išmestų mažiau maisto.

Apskritai, svarstome pokyčius, kurie paliestų ne tik asociacijos narius, bet ir visą prekybos sektorių. Tad būtų logiška, kad LPĮA plėstųsi. Tai irgi vienas mano veiklos tikslų.

-          Kalbėjote apie asociacijos tapimą kompetencijų centru – koks šitos permainos tikslas?

Sieksiu, kad LPĮA būtų pirmoji vieta, kur kreipiamasi iškilus klausimui apie prekybos sektorių. Norime surinkti, apibendrinti visą sektorių apimančią ekspertinę informaciją bei ją komunikuoti, kad ir kiti suprastų, kokio dydžio ir kompleksiškumo yra ši veikla.

Kai tokia informacija pateikiama naujai ir įdomiai, tai ir aplinkiniams susidaro kitas vaizdas apie patį sektorių. Tad čia laukia daug darbo.

-          Pastaruoju metu pasirodė nemažai ES dokumentų, liečiančių ir prekybos sektorių: Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje direktyva, Vienkartinio plastiko direktyva ir kiti. Kiek tai liečia LPĮA?

Prekybos sektorius apima beveik visas temas: nuo maisto saugos iki vartotojų teisių ir garantijų, nuo pakuočių tvarkymo iki finansų ir t. t. Tad daugybė įstatymų vienaip ar kitaip paliečia mūsų veiklą. Dalis reglamentavimo atkeliauja iš ES.

Būtent dėl to LPĮA baigia stojimo į „EuroCommerce“ procedūras. Ši asociacija vienija Europos prekybininkus, o dalyvavimas jos veikloje mums leis laiku gauti kokybiškos informacijos apie būsimus pokyčius. Mums įdomios ir atskirų šalių patirtys, nes svarbu žinoti ne tik kokios direktyvos rengiamos, bet ir kaip jos įgyvendinamos skirtingose šalyse.

Būdami „EuroCommerce“ dalimi, turėsime didesnį, platesnį žinojimo lauką, kuris mūsų veiklai suteiks aiškų kontekstą. Tai leis geriau reaguoti į būsimus iššūkius bei numatyti savo veiksmus.

-          Perimdama vadovavimą LPĮA, tapote ir VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdybos nare. Kaip vertinate USAD veiklą ir rezultatus?

Nedažnas atvejis, kai asociacija tampa kitos organizacijos kūrėja, kaip kad yra USAD atveju, kur esame vienas iš trijų steigėjų. Dirbant valdyboje vienu metu tenka atstovauti ir steigėjo, tai yra prekybos sektoriaus, ir USAD interesui. Tai nėra paprasta, tačiau prasminga ir įdomu.

Būdami svarbi depozito sistemos grandis, prekybininkai daug prisidėjo prie to, kad mūsų aplinka, miškai ir paežerės taptų švarios, o daugiau nei pusė milijardo pakuočių kasmet – surenkamos ir perdirbamos.

Į USAD vyksta delegacijos iš Pietų Korėjos, Australijos, Kinijos, kitų valstybių – taigi, pavyko sukurti gerą sistemą. Tai yra bendras visų nuopelnas, kuris aiškiai liudija tiek šalies gyventojų, tiek gėrimų gamintojų, tiek jų pardavėjų aplinkosauginį sąmoningumą. Tuo pačiu tai yra vienas iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kaip prekybininkai ir gamintojai bendradarbiauja. O juk viešojoje erdvėje dominuoja kitokia – ir vėl klaidinga – nuomonė apie jų santykius.

-          Kova su klimato kaita ir aplinkos tarša. Šios temos kasmet vis aktualesnės. Ką čia gali nuveikti prekybininkai?

Aplinkos tarša, kaip ir klimato kaita, – plačios ir svarbios temos, o prekybininkai, kaip ir visi kiti verslai, jomis irgi gali tarti savo žodį. Atskiros įmonės jau skelbia apie plastiko indų keitimą pakuotėmis iš kitų medžiagų, nuolat mažina energijos sąnaudas. Dabar, kai Aplinkos ministerija nutarė bausti už nemokamą plastiko maišelių dalijimą, asociacijai problemų nekyla, nes mūsų nariai to nedaro.

Šioje vietoje labai norėčiau pabrėžti ir pirkėjų vaidmenį. Kalbant metaforiškai – prekybininkai yra tarsi rinkos ausys. Jie įsiklauso į pirkėjo poreikius ir juos girdi bei stengiasi patenkinti. O rūpestis aplinka – vienas svarbiausių vartotojų norų, esantis šalia tokių kaip, pavyzdžiui, pageidavimas pirkti lietuvišką bei šviežią produkciją.

Apskritai, tokio pobūdžio veiksmai smarkiai susiję su Aplinkos ministerijos reguliavimu, todėl svarbu, kad atrastume galimybes bendradarbiauti. Nes, kaip minėjau, mūsų sektorius labai kompleksiškas, tad ir efektyvaus jo reguliavimo galima pasiekti tik bendradarbiaujant.