Po bankroto iš pelenų pakilusi verslininkė dabar moko kitus

Savo įžvalgomis ir mintimis ji pasidalijo ir verslo dienraščio "Verslo žinios" penktadienį Klaipėdos "Kultūros fabrike" suorganizuotoje konferencijoje.

"Noriu padrąsinti jus eksperimentuoti ir nesustoti. Išmėginau įvairius verslus, patyriau ir sėkmių, ir nesėkmių", - susirinkusiai auditorijai kalbėjo S. Kerpienė.

Nepriklausomybės aušroje verslininkė privatizavo mezgimo fabriką, įkūrė prekės ženklą. Po kiek laiko pusei metų jį išvyko į Švediją studijuoti verslo. Tai jos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. "Pradėjau norėti daryti civilizuotą verslą - su procesais, struktūra, finansinėmis analizėmis. Tačiau partnerių mąstymas buvo važiuoti į Rusijos universalines parduotuves, turgus maišais. Grįžusi iš Švedijos supratau, kad su Rusija tuoj viskas bus baigta, todėl reikia pradėti galvoti apie Europos rinkas. Partneriams tai atrodė utopinė idėja. Skaudžiai išsiskyrėme", - pasakojo S. Kerpienė, tąkart netrukus praradusi ir pinigus.

Nusprendusi iš naujo statyti verslą, ji sukūrė individualią įmonę. Bendradarbiaudama su užsienio įmonėmis, ji ėmė samdyti darbuotojus. "Augome labai greitai. 2005 metais laimėjau vieną konkursą - galėjau dalyvauti geriausiuose Amerikoje rinkodaros kursuose", - pasakojo S. Kerpienė.

Drabužių gamybos paslaugomis užsiėmusiai verslininkei jau kurį laiką knietėjo sukurti savo prekės ženklą, kadangi tai - žymiai pelningesnė sritis. "Norėjosi atsistoti rinkoje iškelta galva lygiai taip pat, kaip ir mano buvę klientai", - šypsojosi ji.

Klaipėdietė kartu su komanda sukūrė prekės ženklą "Salanida". Jo pavadimas - tai žodžių "sala" ir "Nida" junginys. "Stilistikos ir emocinės bazės idėja - iš Kuršių nerijos, kai matome ramias žemės spalvas. Pasirinkau Amerikos rinką, kuri tuo metu buvo atvira, demokratiška, sakė: "Rodyk, ką turi."

Išskirtinumas - tai, anot verslininkės, tapo jos pranašumu. "Kūrė garsūs žmonės, kurie žinojo, ką daro. Todėl mums ir pasisekė. Žmonių komanda išaugo į 50", - sėkmingą verslą prisiminė ji.

Aplankius svaiginančiai sėkmei, verslininkė pasakojo susigundžiusi statytis bendrovei pastatą. "Tai viena iš mano klaidų - lengva paslysti, kai gauni sėkmę, šlovę ir pelną. Lengva susigundyti ir padaryti neteisingus sprendimus. 2 tūkstančių kvadratinių metrų pastatui statyti reikėjo kredito", - kalbėjo S. Kerpienė.

Tačiau nuo sėkmės iki pralaimėjimo - vienas žingsnis. "2009 metais mūsų pagrindinė rinka - Amerika. Joje siaučia krizė. Mes bankrutuojame, nes sulaukiame vos 5-6 procentų planuotų užsakymų. Kreditas bankui už pastatą neišmokėtas, 50 žmonių komandai atlyginimai vėluoja. Viską susidėlioji ir matai, kad reikia skelbti bankrotą. Teko man pirmai Klaipėdoje ištarti šį žodį "bankrotas". Buvo baisu ir liūdna. Bankai grobuoniški. Jie ne tik pastatą pasiėmė, tačiau užstatu ir mūsų namus. Lengvai pasirašiau sutartį, nes maniau, kad viskas čia bus gerai. Likau be nieko - be įmonės, turto ir namų", - skaudžias akimirkas prisiminė moteris.

Bankroto administratoriui buvo perduotas visas turtas, darbuotojams sumokėtos kompensacijos. Tačiau verslininkė nepalūžo. "Esu optimistė. Man tuo metu atrodė, kad tai laisvė. Aišku, daug emocijų ir paverki. Tačiau tai šansas suprasti, ką dar norėtum gyvenime nuveikti", - kalbėjo ji.

S. Kerpienė ėmė vadovauti viešbučiui. Tačiau mažame viešbutyje buvo ir mažos pajamos, todėl pačiai teko dirbti ir virtuvėje, ir kambariuose. Buitiniai darbai klaipėdietei po kurio laiko įgriso. Tad po triejų metų ji ėmė dėstyti rinkodarą, tačiau dėl mažos algos vėl grįžo į verslą ir šiuo metu konsultuoja kitas įmones. Prekės ženklą "Salanida" šiuo metu valdo jos dukra. "Džiaugiuosi, kad galiu ir jai patarti",- šypsojosi ji.

S. Kerpienė aiškino, kad pravartu mokytis iš jos pačios patirties. "Tikiuosi, tai įkvėps jus eksperimentuoti, o jei užstrigote kokioje veikloje, kuri jums nepatinka, pamąstysite, kad gal reikėtų dėti tašką ir pamėginti paieškoti kitos veiklos", - sakė verslininkė.

Kalbėdama apie rinkodarą, moteris tikino, kad įmonei svarbu turėti specialistą, kuris parodytų įmonės įvaizdį iš kliento pozicijos. "Konsultuodama įmones, aš esu šviežia akis. Kas dažnai su jomis nutinka? Jie dirba ir galvoja, kad jie labai geri ir produktas geras, o pamiršta pažiūrėti, kaip į tai žvelgia klientas, kuris kartais net akivaizdžiai sako, kad norėtų kitaip, o įmonės pasipiktinusios atsako, kad geriau žino", - sakė S. Kerpienė.

Be to, verslininkė pridūrė, kad įmonei svarbu kurti unikalius produktus, kurių niekas kitas negamina. "Nereikia būti antromis zaromis", - kalbėjo ji.