Per metus nedarbas išaugo 7 proc.

Tarnyba nurodo, kad lapkričio 7 dieną paskelbto antro karantino pasekmės darbo rinkoje kol kas nėra fiksuojamos, o situacija labiau panaši į tą, kuri vyravo birželio mėnesį pasibaigus pirmajam karantinui. Ir besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų (25,5 tūkst.), ir laisvų darbo vietų (29,4 tūkst.) lapkritį registruota panašiai kaip birželį, kai buvo atitinkamai 28 tūkst. ir 27,1 tūkst.

„Baigiantis pirmajam tris mėnesius trukusiam karantinui, įmonės jau buvo įvertinusios susiklosčiusią situaciją, darbo funkcijas, gamybos ar paslaugų apimtis, pertvarkiusios veiklos procesus ir pradėjusios veikti naujoje realybėje. Galima sakyti, įveikta šoko terapija, ir įmonės transformavosi“, – pranešime sako Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Jurgita Zemblytė.

Pasak tarnybos, verslai, kurių veikla dabar yra sustabdyta arba apribota, bendradarbiauja su įmonėmis, kuriose Kalėdų laikotarpiu darbų apimtys išauga kelis kartus ir laikinai nuomoja savo darbuotojus. Pasak J. Zemblytės, įtakos turi ir tai, kad antras karantinas iki šiol buvo palyginti švelnesnis, iš karto įsijungė anksčiau sukurti valstybės finansinės paramos mechanizmai.

„Užimtumo tarnyba spalį ir lapkritį fiksavo darbo rinkos stabilizavimosi tendencijas. Nuosekliai mažėja per mėnesį besikreipiančių naujų klientų skaičius. Palyginti su rugsėju, kai darbo neturinčių asmenų dalis išaugo iki 36,9 tūkst., vėliau kas mėnesį naujų darbo neturinčių asmenų buvo vidutiniškai 17 proc. mažiau. Lapkritį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 5,6 tūkst. arba 18 proc. mažiau nei spalį“, – nurodo tarnyba.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad antroji pandemijos banga koreguoja įmonių pasitikėjimą šalies ekonomika ir lūkesčius. Optimistines vasaros nuotaikas, kai darbdaviai registravo 40 tūkst. darbo pasiūlymų, pakeitė neaiškumo pozicija. Tik nedidelė jų dalis aktyviai ieško naujų darbuotojų, todėl gerokai sumažėjo darbo pasiūlymų – 20,9 proc. lapkritį, palyginti su spaliu.