Netolima ateitis: traukiniu iš Kauno į Taliną – per kiek daugiau nei 3 valandas
Pagal numatytą projektą, kelionė traukiniais iš Kauno į Vilnių užtruktų apie 38 min., o į Panevėžį – 37 min. Iš Kauno iki Rygos traukiniu nuvažiuoti užtruktų 1 val. 40 min., iki Talino – 3 val. 18 min, o į Varšuvą – 3 val. 27 min.
Tuo tarpu Vilnius būtų pasiekiamas ne tik per Kauną, bet ir per Panevėžį. Iki pastarojo traukiniu nuvykti iš sostinės pavyktų per 57 min.
„8 minutes keliaus traukinys tarp Rygos centrinės stoties ir Rygos oro uosto. Tada keliaujame į Panevėžį, iš Panevėžio galima keliauti tiesiai į Kauną arba tiesiai į Vilnių. Galima bus keliauti tiesiai į Vilnių be sustojimo Kaune arba toliau keliauti į Varšuvą. Tačiau tai priklausys nuo traukinių naudingumo, kokie keleiviai kur norės keliauti“, – teigė „RB Rail AS“ vyriausiasis finansininkas ir valdybos narys Ignas Degutis.
„Tada bus galima pasiekti Berlyną naktiniais traukiniais“, – pridūrė jis.
Anot I. Degučio, Berlyną iš Lietuvos bus galima pasiekti per 12 valandų. Numatoma, kad naktimis bus galima keliauti dviem traukiniais: Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva ir Vilnius-Kaunas-Varšuva-Berlynas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Projekte taip pat numatyta atskira geležinkelio linija Kaunas–Vilnius.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Numatoma projekto pabaiga – 2026 metai.
Rašyti komentarą