Nelegaliai dirbdamas žmogus skriaudžia save

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai sako, kad nelegalaus darbo atvejų vis dar yra nemažai, tačiau probleminėse srityse padėtis keičiasi į gerąją pusę.

VDI Klaipėdos skyriaus vedėjas Vytautas Ročys pasakojo, kad Klaipėdos apskrityje daugiausiai nelegalaus darbo atvejų užfiksuojama statybų, uosto krovos, prekybos, aptarnavimo, transporto remonto srityse.

"Būna, dirba moteris, pavyzdžiui, parduotuvėje, siuvykloje ar dar kur nors, kartais savaitgaliais pasikviečia draugę, kad pagelbėtų, bet ta draugė neturi jokio dokumento. Štai ir pažeidimas. Daug tokių atvejų ir mašinų remonto dirbtuvėse", - kalbėjo V. Ročys.

Praėjusiais metais, pasak pašnekovo, buvo labai daug patikrinimų turgavietėse, o šiemet jau matyti rezultatai - turguose tarp prekybininkų nelegalų yra gerokai sumažėję. Vis dėlto V. Ročys pabrėžė, kad parduodami vietą prekybai turgavietės vadovai turėtų patikrinti, ar prekiautojas turi visus darbui reikalingus dokumentus.

"Problemų yra su uosto krova. Apsilankę vienoje įmonėje, joje užfiksavome net 8 nelegalus, visi buvo lietuviai. Faktas tas, kad kai kurios įmonės labai piktnaudžiauja - per pažįstamus prisirenka darbuotojų, kuriuos atsiveža į uostą ir jie dirba nelegaliai. Turėjome ne vieną ir ne du tokius atvejus. O Šilutėje viename objekte atradome net 9 nelegalus, 4 iš jų buvo užsieniečiai. Tačiau tai išskirtiniai atvejai, nes dažniausiai dirba 1-2 nelegalūs darbuotojai", - pasakojo V. Ročys.

Jis pabrėžė, kad stengiamasi šviesti žmones, kokią žalą nelegalus darbas daro tiek jiems patiems, tiek verslui, tiek valstybei. Nelegalų darbą naudojančios įmonės konkurencines sąlygas daro nelygiomis, todėl sąžiningai dirbančios įmonės patiria nuostolius, nemokami mokesčiai valstybei, stabdomas ekonomikos augimas.

"Bandome šviesti žmones, ypač daug seminarų esame numatę surengti kitais metais. Kai kurie žmonės nežino, kad jeigu dirba nelegaliai, jie yra socialiai nedrausti, todėl jeigu susirgtų ar kas nors nutiktų, negautų jokių išmokų. Taip pat nesikaupia darbo stažas. Esame matę atvejų, kai nelegaliai žmonės dirba net keletą metų", - nesirūpinimu savo socialinėmis garantijomis stebėjosi V. Ročys, pridūręs, kad jeigu darbe nelegaliai dirbęs žmogus patenka į nelaimingą atsitikimą, išmokas jis gali gauti tik tada, kai jo nelegalus darbas įrodomas teisme.

Statistika rodo, kad pastaruosius keletą metų nustatomų nelegalaus darbo atvejų daugėja. Pasak V. Ročio, tai lemia aktyviai rengiamos prevencinės akcijos.

"Kryptingai dirbame su rizikingomis sritimis, rengiame akcijas su kitomis tarnybomis, pavyzdžiui, su policijos pareigūnais, su migracijos specialistais, Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis. Būna, kad savaitę nuodugniai tikriname vieną sritį, kitą savaitę - kitą. Žymiai daugiau dėmesio skiriame probleminiams objektams, todėl rezultatai yra kur kas geresni", - pasakojo VDI Klaipėdos skyriaus vedėjas V. Ročys.

Nelegalių darbuotojų turinčiai įmonei, įrodžius teisme nelegalaus darbo atvejus, skiriamos baudos, siekiančios nuo 1 tūkst. eurų iki 6 tūkst. eurų. Vis dėlto jeigu žmogus nelegaliai dirba ne įmonėje, o savarankiškai, sankcijos tenka asmeniškai jam. Tais atvejais, kai žmogus darbuojasi neturėdamas individualios veiklos pažymos ar verslo liudijimo, numatytos baudos nuo 300 iki 1 500 eurų.

V. Ročys pripažino, kad, norint iškrapštyti nesąžiningą verslą ir nelegalius darbuotojus iš šešėlio, darbo reikia įdėti dar daug. Pirmiausia reikia, kad patys darbdaviai ir darbuotojai suprastų, kokią žalą nelegalus darbas daro asmeniškai jiems, jų artimiesiems ir visos valstybės ekonomikai.

Statistika

Metai Klaipėdos apskrityje nustatyti nelegalaus darbo atvejai Nustatytas nelegalių darbuotojų skaičius
2015 m. 92 215
2016 m. 110 155
2017 m. 150 177
2018 m. (iki 12 01 d.) 200 250

Šešėlis atima socialines garantijas

Odeta GAUDUTYTĖ, Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja
Rinkdamasis darbą šešėlyje žmogus, žinoma, pirmiausia skriaudžia save - netenka visų socialinių garantijų, bet kartu ir neprisideda prie visuomenės gerovės. Visų dirbančiųjų sumokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos paskirstomos išmokoms tiems žmonėms, kuriems jos tuo metu priklauso: laikinai nedarbingiems ar šeimos narius slaugantiems žmonėms, vaikų besilaukiančioms moterims, juos auginantiems tėvams, darbingumo netekusiems, pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms, iš darbo atleistiems, našlaičiais ar našliais likusiesiems ir t. t. Nesurenkant pakankamai įmokų, mažėja valstybės galimybės gerinti socialinę sistemą ir užtikrinti geresnes sąlygas šios sistemos dalyviams. Darbą šešėlyje pasirinkęs žmogus atsisako galimybės turėti socialines garantijas ligos, nedarbo, traumos, motinystės ar tėvystės atveju, pasirenka nesaugią senatvę, nes nesukaupus bent minimalaus 15 metų stažo senatvės pensija nėra mokama.