Nauja finansavimo priemonė, leisianti dar lanksčiau modernizuoti daugiabučius

Tokiems ir panašiems darbams bus galima pasinaudoti naujai kuriama mažosios renovacijos priemone.

Gali gauti ir valstybės paramą

VIPA kartu su valstybės kapitalo „Ignitis“ grupei priklausančia energijos skirstymo bendrove Energijos skirstymo operatorius (ESO) 2018 metais įsteigė komanditinę ūkinę bendriją „Energijos efektyvumo finansavimo platforma“ (EEFP), kurios pagrindinis tikslas – padėti įgyvendinti projektus, kurie padidintų energijos vartojimo efektyvumą bei mažintų energijos suvartojimą.

Vienas iš EEFP numatytų tikslų yra teikti ilgalaikes paskolas, skirtas mažosios renovacijos projektams įgyvendinti.

Mažoji renovacija – tai tokie daugiabučių namų atnaujinimo projektai, kurie padeda didinti energijos vartojimo efektyvumą investuojant į vieną ar kelias energijos efektyvumo priemones, pavyzdžiui, šilumos sistemų atnaujinimas, stogo ar perdangos pastogėje šiltinimas, langų keitimas, balkonų stiklinimas.

EEFP pasiūlyta naujovė tikrai reikalinga ir ilgai laukta – dėl to sutinka tiek daugiabučių namų administratoriai, tiek ir komunalinių paslaugų tiekėjai.

„Gyventojams, atlikusiems tik šildymo sistemos modernizavimo darbus, nereikia baimintis, kad jie neteks galimybių pasinaudoti valstybės parama galutinai renovuoti daugiabutį. Mes pritariame ir skatiname, kad daugiabučiai namai būtų atnaujinami kompleksiškai, juk tokia yra ir valstybės politika.

Bet kai kada renovacijos poreikiai nėra tokie dideli, o neretai gyventojams prireikia neatidėliotinai atlikti kai kuriuos pavienius energinį daugiabučio efektyvumą didinančius remonto darbus. Tai ir buvo vienos iš pagrindinių paskatų sukurti mažosios renovacijos priemonę“, – sakė VIPA Investicijų ir plėtros skyriaus vadovas Justinas Bučys.

Mažosios renovacijos priemonėms nėra numatyta skirti tokią pat valstybės paramą, kokia gaunama kompleksiškai modernizuojant daugiabučius. Tačiau iš daugiabučių namų gyventojų bei administratorių yra gautas išskirtinis poreikis vienos priemonės – šildymo sistemos – modernizavimui, kuriai yra numatyta papildomai teikti iki 30 proc. subsidiją.

Likusioms mažosios renovacijoms priemonėms, apimančioms energijos efektyvumo didinimą (pavyzdžiui, stogo ar perdangos pastogėje šiltinimui, langų keitimui, balkonų stiklinimui ir pan), subsidija mažosios renovacijos apimtyje nebus taikoma.

Dėl to J. Bučys patarė gyventojams pirmiausia imtis šildymo sistemų sutvarkymo. Mat tai padarius galima gauti bene daugiausia naudos: gauti paramą šiems darbams, o juos atlikus pastebimai sumažinti sąskaitas už šildymą.

Antra vertus, teikdami projektus, namų administratoriai turi užtikrinti, kad įgyvendinant projektus kiekvieno 0,8 euro skirtų lėšų investicija pasiektų ne mažiau kaip 1 kWh energinio sutaupymo per metus.

Papildomos galimybės administratoriams

Pasiruošimo kompleksinei renovacijai procesas iš tiesų labai imlus laikui. Kartais nuo projekto inicijavimo iki jo starto praeina metai ar dar daugiau. Antra vertus, ne visi gyventojai išgali prisidėti prie didelės apimties projekto, o kai kuriems ji tiesiog nebūtina.

Įgyvendinant mažosios renovacijos projektus, pinigai būtų skolinami namus administruojančioms įmonėms. Tokiais atvejais administratoriai turi daugiau laisvės veikti, jiems keliami mažesni reikalavimai, nei įgyvendinant kompleksinės renovacijos projektus.

Tai nereiškia, kad administratoriai savo nuožiūra organizuos vienokius ar kitokius darbus. Anaiptol – jie turi užtikrinti, kad kiekvieno projekto įgyvendinimui pritartų ne mažiau kaip 55 proc. visų butų ir kitų patalpų savininkų. Sprendimai turi būti priimami nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Pateikus paraiškas pagal nustatytą tvarką ir gavus teigiamą sprendimą, pareiškėjams suteikiamos paskolos suma negali viršyti 80 proc. kiekvieno projekto investicijų vertės. Likusios 20 proc. sumos užtikrinimu turės pasirūpinti pats administratorius ir/ar gyventojai.

J. Bučys patikslino, kad paskolos bus suteikiamos nuo 2 iki 10 metų laikotarpiui, įskaitant ir paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpį, jeigu tokio prašoma.

„Iki šiol administratoriai irgi įgyvendindavo mažosios renovacijos projektus. Juk pasitaikydavo ir prakiurusių stogų, atsirasdavo kitokių problemų. Tik skirtumas tas, kad iki šiol jie turėdavo ieškoti kitokių finansavimo šaltinių.

Dažniausiai būdavo naudojamasi gyventojų sukauptomis lėšomis, kurių užtekdavo tik labai nedidelės apimties darbams. Dabar situacija su finansavimu bus visiškai kitokia“, – teigė J. Bučys.

Jam pritarė ir VIPA atstovas ryšiams su visuomene Žilvinas Kačiuška. Specialistui tenka nemažai bendrauti su administratoriais ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose – jie dažnai išsakydavo poreikį finansuoti mažosios renovacijos projektus.

„Tai, ką administratoriai įstengdavo padaryti iki šiol, yra ženkliai mažiau už esamą poreikį. Ir viskas – dėl finansavimo stygiaus“, – sakė Ž. Kačiuška.

Teikti paraiškas mažosios renovacijos projektams įgyvendinti administratoriai jau galės nuo šių metų lapkričio. Prieš tai šis projektas pristatytas valdžios institucijomis ir patiems administratoriams, buvo išklausytos jų pastabos, atsižvelgiama į jas.

„Mažosios renovacijos priemonė jokiu būdu nekonkuruoja su kompleksinės renovacijos projektais, o atvirkščiai – ją papildo. Mes tik mėginsime padėti tų daugiabučių namų gyventojams, kurių poreikiai būstui atnaujinti yra mažesni arba jei neturėjo galimybių vykdyti kompleksinės renovacijos“, – sakė Ž. Kačiuška.

Finansinių išteklių nepritrūks

„Kai kalbama apie kompleksinę renovaciją, būna dvejojančių, ar užteks numatyto finansavimo. Pagal mūsų dabar turimus resursus matyti, kad finansavimo mažosios renovacijos projektams tikrai nepritrūks. Antra vertus, kai parengiami geri projektai, visuomet atsiranda galimybių tokius finansuoti“, – sakė J. Bučys.

Neseniai VIPA pasirašė sutartį su Europos investicijų banku, pagal kurią VIPA valdomai „Energijos efektyvumo finansavimo platformai“ suteikiama pirmoji 12,5 mln. eurų paskolos dalis iš 25 mln. numatytos skirti sumos. Į šią platformą tikimasi pritraukti ir daugiau finansuotojų.

Šie resursai taip pat suteiks galimybes diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, o gyventojai galės patys tapti energijos gamintojais ir vartotojais. Naujos galimybės gauti finansavimą tokiems projektams padės efektyvinti energijos panaudojimą privačiame ir viešajame sektoriuose, taip mažinant energinį priklausomumą nuo išorės energinių šaltinių ir prisidedant prie klimato kaitos keliamų iššūkių įgyvendinimo.

Projektą taip pat remia Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), nes suteikta EIB paskola bus naudojama palaikyti Energijos efektyvumo finansavimo platformą, taip siekiant skatinti ir finansuoti energijos vartojimo efektyvumo modernizavimo projektus visoje Lietuvoje ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir sąskaitas už energiją.

Gyvena kaimynų sąskaita

Lietuvos šilumos tiekimo įmonių asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sutinka, kad mažosios renovacijos projektai yra labai reikalingi.

„Kalbant apie šildymo sistemas, senuose daugiabučiuose dar yra neatnaujintų, sovietmečiu įrengtų elevatorinių punktų, yra visiškai susidėvėjusių šilumos vamzdynų ir juos būtina keisti. Kartais nei savivaldybės, nei valstybė nepadeda spręsti išdarkytų šildymo sistemų sutvarkymo klausimų. Dėl to be reikalo eikvojama energija, vieni butai šąla, o kiti perkaitinami – trūksta kokybės“, – sakė V. Lukoševičius. 

Žmonės tokiais atvejais ima savavaliauti: įsirengia papildomus radiatorius kambariuose, įrengia radiatorius balkonuose, išbalansuoja sistemas. O mokėti už tai turi visi namo gyventojai. Dėl to jaučiamas nepasitenkinimas, norima kaip galima greičiau sutvarkyti šildymo sistemas.

„Iki šiol nebuvo priemonių kokybiškai sutvarkyti infrastruktūrą. Ilgus metus tęsėsi neteisybė, kai vieni daugiabučių gyventojai patogumus įsirengdavo kitų kaimynų sąskaita. Todėl labai gerai, kad atsiras galimybė sutvarkyti bent atskiras namo dalis, juk ne visuomet žmonės išgali užsakyti kompleksinę renovaciją. Mes irgi skatinome valdžią imtis ryžtingesnių žingsnių, nes, jeigu norima gerovės valstybės, reikia pradėti nuo būsto sutvarkymo – juk čia žmonės praleidžia didžiąją dalį gyvenimo“, – sakė V. Lukoševičius.

Specialisto teigimu, mažoji renovacija – seniai pribrendęs klausimas. Pasinaudojus tokiu finansavimu tikrai galima ne tik šilumos punktą atnaujinti, bet ir sutvarkyti senus vamzdynus, subalansuoti sistemas. Tuomet visi namo gyventojai gaus kokybišką šilumos tiekimo paslaugą, nebebus mažiau šildomų ir perkaitinamų butų. O svarbiausia, kad gyventojai galės sutaupyti iki 20–25 proc. šilumos energijos.

Turėtų įtakos gyventojų pasirinkimui

Daugiabučius namus administruojančios įmonės teigia su nauja priemone gausiančios daugiau veiksmų laisvės.

„Toks finansavimas stipriai pagelbėtų ir palengvintų sutvarkyti kritines namo dalis ir sistemas. Šiuo metu turime problemą, kad dėl per didelių mėnesinių įmokų už norimus atlikti namo sutvarkymo darbus gyventojai galiausiai atsisako dalinės renovacijos darbų. Gavus papildomą finansavimą, gyventojams sumažėtų mėnesinės įmokos už atliktus dalinės renovacijos darbus.

Tai ženkliai padidintų pritariančių dalinei renovacijai gyventojų skaičių“, – neabejoja bendrovės „City service“ ryšių su visuomene grupės vadovas Paulius Ugianskis.

Anot jo, kai yra kritinės situacijos ir gyventojų dauguma nepritaria būtiniems atlikti darbams, yra siūlomi pigesni variantai. Pavyzdžiui, remontuoti ne visą stogą, o tik kritines vietas.

„Papildomos finansavimo priemonės stipriai darytų įtaką gyventojų pasirinkimui balsuojant dėl namo tvarkymo darbų atlikimo. Jau dabar yra dalis gyventojų, kurie yra informuoti apie naujus finansavimo modelius ir pasirengę projektus, bet laukia finansavimo taikymo aprašo, kad galėtų dalyvauti programoje ir gauti papildomą finansavimą šilumos punktui pakeisti arba šildymo sistemos atnaujinimo darbams“, – sakė P. Ugianskis.