Narystė tarptautinėse organizacijose: kaina didelė, naudos mažai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskutinę gegužės dieną pasirašys Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sutartį. Mūsų politikai dėl to atrodo lyg pasiekę ekstazę ir tai vadina svarbiausiu pastarųjų metų pasiekimu. Ar tikrai tokia euforija pagrįsta? Blaiviai mąstantys atvėsina įkarštį ir sako, jog naudos teturėsime tokios, kad galėsime pasigirti priklausantys esą „turtingųjų klubui“, tačiau už tą garbę turėsime sumokėti apvalią sumelę.

Politikų ekstazė dėl būsimos Lietuvos narystės EBPO kelia šypseną. Didžiuojamės, kad būsime priimti į neva turtingųjų klubą, nors į jį seniausiai pateko mūsų kaimynės Estija bei Latvija, jam priklauso tokios valstybės, kaip Meksika, Vengrija, Graikija, Čilė ir t.t. Vienas argumentų - narystė EBPO padės pritraukti užsienio investicijų. Ar padėjo, pavyzdžiui, Graikijai? Iš viso „klubui“ priklauso 35 šalys. Tačiau tarp jų nėra kai kurių valstybių iš labiausiai išsivysčiusiųjų dešimtuko. Jos kažkodėl nesiveržia ten, kur būtų priimtos išskėstomis rankomis.

Susidaro įspūdis, kad Lietuva tiesiog kolekcionuoja narystes tarptautinėse organizacijose. Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, Lietuva iš viso yra net 124-ių įvairių tarptautinių organizacijų narė.

Narystė kai kuriose kainuoja po milijoną eurų per metus ir daugiau (pavyzdžiui, Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai 2016 m. sumokėjome 1 143 790 eurų), įmokos kai kurioms yra savanoriškos ir tik mažoje dalyje jų narystė yra nemokama.

Lentelėje ties dalyvavimu kai kurių organizacijų ar kitų bendradarbiavimo mechanizmų veikloje URM net nurodo, kad dalyvauti yra nenaudinga. Pavyzdžiui, tarp tokių yra Tarptautinė konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo ir jos protokolas. URM daro pastabą „nenaudinga“, nes ir Aplinkos ministerija nemato dalyvavimo pridėtinės vertės, kadangi konvencija nustato banginių medžioklės draudimus ir limitus, o Lietuva banginių nemedžioja ir nėra dalyvavusi nė viename konvencijos šalių susitikime. Tačiau vis tiek mokame narystės mokestį - per 21 tūkst. eurų. Nuspręsta, kad nenaudinga ir narystė Pasaulinėje valstybinių užimtumo tarnybų asociacijoje (metinė kaina - 5,5 tūkst. eurų). Tiesa, bent šiuo klausimu priimtas Vyriausybės sprendimas - nuo 2017 m. sausio 2 d. Lietuvos narystė organizacijoje sustabdyta.

URM skelbia, kad Lietuvos narystė įvairiose organizacijose ir kituose tarptautiniuose mechanizmuose užpernai kainavo 14,1 mln. eurų, dar 237,5 tūkst. eurų sumokėjome savanoriškai (pernykščių skaičių URM dar nepateikia). Tačiau tai - neskaitant narystės ES. Į ES biudžetą užpernai sumokėjome per 420 mln. eurų, pernai - 434 mln. eurų. Tiesa, kaip teigia euroentuziastai, narystės ES mokesčio galima neskaičiuoti, nes iš ES gauname kone trigubai daugiau nei sumokame. Juokingiausia, kad Valstybės kontrolė prieš kelerius metus išsiaiškino, jog Lietuva net nežino, kelių „klubų“ nariais esame, kol po tokio išjuokimo URM ėmė ir suskaičiavo.

Situaciją komentuoja ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras prof. Povilas GYLYS:

„Euforija visada yra neoptimalus reagavimas į situaciją. Lygiai tą patį galima pasakyti ir dėl euforijos, susijusios su EBPO. Vertinimai turi būti pamatuoti, išmintingi, atsižvelgiant ne tik į visus „už“, bet ir į visus „prieš“. Ta organizacija vadinama labiau išvystytų narių klubu, bet pasakyti, kad ji tarptautinėje arenoje turėtų didelės įtakos, būtų perdėta. Aišku, prestižiniams klubams priklausyti yra naudinga, tačiau kažko ypatinga tikėtis dėl to nereikėtų“, - entuziastus atvėsino P.Gylys.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad į EBPO nesiveržia tokios išsivysčiusios šalys kaip Kinija, Singapūras ar kitos.

„Klubas kaip klubas, jis nieko ypatingo nesprendžia. Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas yra žymiai įtakingesnės už EBPO. Priklausyti pastarajai... Kažkiek garbės gal ir duoda, bet ir pinigų kainuoja. Kiek atsimenu, narystės mokestis yra apie 3 mln. per metus, tik nepamenu, ar JAV dolerių, ar eurų. Atrodo, kad dolerių. Tai yra šiokia tokia suma. Ji biudžeto nesugriaus, bet... Kartais mums pritrūksta žmonių, kurie yra patyrę tarptautiniuose reikaluose ir moka blaiviai vertinti įvairias narystes“, - kalbėjo profesorius.

Ekonomistas atmeta argumentus, kad Lietuvos narystė EBPO bus naudinga, nes organizacija įpareigos šalį atsakingiau vykdyti švietimo politiką, mažinti socialinę atskirtį ir t.t.

„Ar mes laikomės kitų tarptautinių organizacijų, kurioms priklausome, taisyklių? Turime vieno prezidento atstatydinimą, tačiau ar vykdome tarptautinių organizacijų sprendimus jo atžvilgiu?“ - retoriškai klausė P.Gylys.

Profesorius prisiminė, kad prieš du dešimtmečius, kai jis vadovavo URM, stojimas į įvairias organizacijas buvo vertinamas itin atsakingai.

„Protingi žmonės pradeda nuo klausimo: stoti ar nestoti. Mes nesame tokia turtinga šalis, kad finansuotume visas organizacijas. Tai - naujoko sindromas: stokime ten, kur tik priima. Į kai kurias įstojome tik iš savo provincialumo. Tačiau turėtų būti kitaip. Kai vadovavau URM, bet kur nestojome. Tada psichologija buvo kitokia, stojome ten, kur svarbiausia: į Jungtines Tautas, Europos Tarybą“, - akcentavo P.Gylys.