Maisto rizikos vertinimo institutas: kodėl nusiperkame daugiau vandens glazūros ar džiūvėsėlių nei žuvies

Silkės vietoje sardinių, siekiant atpiginti produktų gamybą arba vengiant mokesčių, šaldytų produktų papildymas vandens glazūra, siekiant padidinti svorį, džiūvėsėlių kiekio melavimas, siekiant apgaulingai padidinti grynos žuvies svorį produkte, - tokie ir kiti pažeidimai fiksuojami žuvininkystės produktų rinkoje.

Žuvininkystės produktai - vieni iš labiausiai klastojamų maisto produktų pasaulyje, savo pranešime rašo Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI).

Kova su žuvininkystės produktų klastotėmis yra sudėtinga užduotis tarptautiniu lygmeniu, todėl šiemet Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. Food and Agriculture Organization - FAO) išleido apžvalgą apie maisto klastotes žuvininkystės sektoriuje, rašo NMVRVI.

Pastarąjį dešimtmetį itin gausu mokslinėje literatūroje ir populiariose žiniasklaidos priemonėse paskelbtų ataskaitų ir apžvalgų. Remiantis jomis, apžvalgoje teigiama, kad žuvų klastojimas neženklinant ir pakeičiant žuvų rūšis yra plačiai paplitusi problema tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse žuvų ir žuvininkystės produktų rinkose.

Išsivysčiusiose šalyse problemos mastas yra ištirtas ir apie jį skelbiama, tuo tarpu apie žuvų klastotes besivystančiose šalyse žinoma daug mažiau, rašoma NMVRVI pranešime, kuriame cituojami FAO duomenys.

Apžvalgoje pabrėžiama, kad žuvininkystės pramonei būtina sukurti ir įdiegti rizikų atsirasti žuvų klastotėms vertinimo sistemas, siekiant nustatyti potencialų žuvų klastočių šaltinį tiekimo grandinėse. Taip pat siūloma teikti pirmenybę kontrolės priemonėms, sumažinančioms riziką įsigyti suklastotų žaliavų ar sudedamųjų dalių. Taip pat teigiama, kad nustatant žuvų vartojimo klastotes, reikalingas nacionalinių maisto kontrolės programų stiprinimas, efektyvus, moksliniais tyrimais pagrįstas atsekamumo sistemų vystymas, geresnis tyrimo metodų žuvų tapatumui nustatymas.

Šiuo metu stebima didelė elektroninės prekybos plėtra ir nuolat augantis maisto produktų pardavimas internetu, kuris atveria platesnes galimybes apgaulingai prekiauti žuvimi. Siekiant kovoti su žuvų klastotėmis, reikia tobulinti atsekamumo sistemas, leidžiančias patikimai atsekti žuvis nuo jų sugavimo taško iki vartotojų stalo, teigiama pranešime.

Pasak FAO, dabartinės atsekamumo sistemos remiasi „popieriniu“ keliu - dokumentais, tokiais kaip geografinė kilmė, rūšis ir laivų registracijos duomenys. Ankstesnių maisto klastočių atvejai - pavyzdžiui, arklienos skandalas Europoje - parodė, kad tokie dokumentai gali būti suklastoti, pažymi FAO.

Apžvalgoje teigiama, kad maisto produktų klastotėmis laikomos veikos (produkto kiekio, svorio, savybių, kilmės, ženklinimo, atsekamumo ir panašus klastojimas), kai maisto produktai neteisėtai patenka į rinką, dažniausiai dėl finansinės naudos siekiant apgauti vartotojus.

2015 metais Interpolo ataskaitoje apie maisto produktų klastojimo mastą 57 tirtose šalyse nurodoma, kad žuvininkystės produktai yra ypač imlūs klastojimui. Žuvys (jūrinės, gėlavandenės, natūraliai augančios, dirbtinai auginamos, moliuskai ir vėžiagyviai) yra trečioje rizikos kategorijoje tarp labiausiai klastojamų maisto produktų.

FAO paskelbtoje apžvalgoje nurodomi keli dažniausi žuvininkystės produktų klastojimo būdai.

Pirma, žuvų rūšių substitucija (pakeitimas), kai, siekiant finansinės naudos, aukštesnės maistinės ar ekonominės vertės žuvų rūšys pakeičiamos mažesnės vertės žuvų rūšimis arba, vengiant mokesčių, aukštesnės ekonominės vertės žuvų rūšys deklaruojamos kaip mažesnės ekonominės vertės žuvų rūšys.

Antra, klaidingas žuvų kilmės (sugavimo zonos) žymėjimas, kai siekiama nuslėpti nelegaliai sugautų žuvų geografinę vietovę.

Trečia, prekyba padirbtais žuvininkystės produktais, kai legalaus gamintojo prekės ženklas yra suklastojamas.

Ketvirta, nedeklaruojamas maisto priedų, tokių kaip vandenį rišančios medžiagos, naudojimas apgaulingai padidinant produktų svorį.

Penkta, neteisėtas maisto priedų, tokių kaip anglies monoksidas, naudojimas siekiant pagerinti žuvų produktų vizualinę kokybę.

Šešta, šaldytų produktų papildymas vandens glazūra, siekiant padidinti svorį.

Septinta, klaidingas žuvininkystės produktų sudedamųjų dalių (pavyzdžiui, tešlos ar džiūvėsių) žymėjimas, siekiant apgaulingai padidinti grynos žuvies svorį produkte.

Nepriklausomai nuo žuvininkystės produktų klastojimo būdo, tai gali sukelti neigiamą poveikį vartotojų sveikatai, kenkia pasitikėjimui sąžininga rinka ir konkurencija, gali turėti rimtų pasekmių žuvininkystės valdymui ir žuvininkystės pramonei, žuvų išteklių būklei ir jų naudojimo tvarumui, pabrėžiama NMVRVI pranešime.

Nustatyti žuvininkystės produktų klastotes, ypač žuvų rūšies tapatumą, kai žuvis tyrimui pateikiama po pirminio apdorojimo (išskrosta, pašalinta galva ir pelekais) ilgą laiką buvo gana sudėtinga. Tačiau atsiradus naujam molekulinės biologijos tyrimo metodui, kai žuvies rūšis identifikuojama DNR brūkšniniu kodavimu, tai galima atlikti greitai ir patikimai. Pažymėtina, kad šiuo metodu žuvų rūšys identifikuojamos nepriklausomai nuo žuvų perdirbimo ar apdorojimo būdo.

NMVRVI Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriuje 2015 m. įdiegti modernūs tyrimo metodai žuvų rūšių nustatymui, primena institutas. Kelerius metus yra akredituotas ir naudojamas žuvų rūšių identifikavimas neperdirbtuose ar perdirbtuose žuvininkystės ir akvakultūros produktuose DNR brūkšniniu kodavimu.

Nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. birželio institute žuvų DNR nustatymui buvo ištirti 93 mėginiai. Reikalavimų neatitiko du mėginiai.

2017 m. viename mėginyje nustatyta žuvų rūšis neatitiko produkto ženklinime deklaruotos žuvų rūšies - vietoje žuvies konservų etiketėje nurodytų sardinių (lot. Sardina pilchardus) buvo nustatytos rytinės silkės (lot. Clupea pallasii).

2018 m. viename mėginyje vietoje žuvies konservų etiketėje nurodytų sardinių (lot. Sardina pilchardus) buvo nustatytos sardinėlės (lot. Sardinella aurita).