Lūžis krovinių pervežimo rinkoje: vilkikų puspriekabės pradedamos vežti geležinkeliu

Bandomąjį puspriekabių pervežimą „LG Cargo“ inicijavo kartu su partneriais – viena didžiausių krovinių gabenimo geležinkeliais įmonių Lenkijoje „PKP Cargo“ ir intermodalinių pervežimų operatoriumi „CargoBeamer“.

Bandomuoju puspriekabių pervežimu atgabentos aštuonių transporto ir logistikos bendrovių – „Girteka Logistics“, „Vlantana“, „Hoptransa“, DSV, „Arcese“, „Solotransa“, „Nokvera“ ir „Griciaus įmonė“ puspriekabės.  Puspriekabės ant specialios traukinio platformos užkrautos Vokietijoje, prie sienos su Nyderlandais esančiame Kaldenkircheno intermodaliniame terminale, o Šeštokus pasiekė europine vėže „Rail Baltica“. Šeštokuose jos terminale vėl grąžintos ant vilkikų „paskutinei myliai“ įveikti iki galutinio išsikrovimo taško.

Kuriama nauja praktika

„Šis istorinis bandomasis puspriekabių pervežimas simbolizuoja esminį lūžio tašką krovinių pervežimo rinkoje, kai kelių transporto rūšių sinergija visoms logistikos grandinės dalyviams garantuoja greitą ir patikimą krovinio pervežimą. Vis dėlto didžiausias tokio vežimo laimėjimas – aplinkos tausojimas ir neigiamo sunkiųjų transporto priemonių poveikio aplinkai mažinimas. Tikimės, jog kuriama nauja praktika sustiprins kiekvienos iš transporto rūšių privalumus – geležinkelių ekonomiškumą ir ekologiškumą gabenant krovinius ilgais atstumais, o kelių transporto – lankstumą pristatant krovinius „iki durų“, – sakė „LG Cargo“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

„Šis bandomasis projektas mums yra labai svarbus, nes leis išbandyti naujas krovinių gabenimo galimybes iš Lietuvos per Lenkiją į Vakarų Europą ir priešinga kryptimi. Šiuo metu šiame maršrute dominuoja kelių transportas, ir mes norime pakeisti šią nepalankią struktūrą. Todėl kartu su partneriais dirbame rengdami konkurencingą transporto pasiūlymą. Tai yra verslo projektas, tačiau mūsų pastangos taip pat turės teigiamą poveikį aplinkos apsaugai. Geležinkeliai yra ekologiškesni nei kelių transportas, nes jie į atmosferą išskiria daug mažiau kenksmingų dujų, o Europos Sąjunga tikisi, kad valstybės narės dės pastangas laipsniškai didinti geležinkelių dalį krovininiame transporte. Be to, traukiniai, palyginti su sunkvežimiais, užtikrina saugų prekių gabenimą, nes avarijų skaičius geležinkeliuose yra daug kartų mažesnis nei keliuose“, – teigė Czeslawas Warsewiczas, „PKP CARGO“ generalinis direktorius.

„Puspriekabių gabenimu tarp Lietuvos ir Reino-Rūro regiono Vokietijoje domėjomės nuo pat pirmojo. apsilankymo Kaune prieš dešimtmetį. Tad šis bandomasis projektas mums yra jaudinanti akimirka. Puikaus bendradarbiavimo su „Lietuvos geležinkeliais“ dėka galime pamatyti, kad mūsų vizija pagaliau įgyvendinta. Lietuvoje yra didelių logistikos rinkos žaidėjų, tad matome potencialą vystant tvarias puspriekabių gabenimo geležinkeliais paslaugas tarp Vidurio  Europos ir Baltijos šalių. Mes tikimės plėsti šią veiklą kartu su „Lietuvos geležinkeliais“, – sakė Hansas-Juergenas Weidemannas, „CargoBeamer“ generalinis direktorius.

Į aplinką – net 100 tonų mažiau CO2

Iš viso bandomasis maršrutas Kaldenkirchenas-Šeštokai-Kaldenkirchenas apims apie 3000 kilometrų, o jo metu bus pervežtos iš viso 45 puspriekabės. Vykdamas atgal į Kaldenkircheną traukinio sąstatas gabens 23 puspriekabes

Skaičiuojama, jog tokiu būdu į aplinką pateks net 100 tonų mažiau CO2, nei puspriekabės gabenant atskirai vilkikais. Palyginimui – 100 tonų svorį sudarytų 16 dramblių, arba, jei matuosime kubiniais metrais, tai prilygtų 25 karšto oro balionų dydžiui.

Puspriekabių gabenimas geležinkeliu ilgesniais atstumas yra skatinamas Europos Sąjungos (ES), nes tokiu būdu daromas mažesnis poveikis aplinkai, didinamas eismo saugumas keliuose. Tai naudinga  ir logistikos bei  kelių transporto įmonėms, nes taupomi degalai, žmogiškieji resursai. Be to, geležinkeliu paprasčiau ir greičiau galima kirsti valstybių sienas  – taip muitinėse išvengiama ilgų prastovų ir galimų vėlavimų.

Europos Komisija siekia, jog iki 2030 metų 30 proc. prekių, gabenamų daugiau nei 300 kilometrų, būtų vežama geležinkeliu arba vandens transportu, o iki 2050 metų šis skaičius turi viršyti 50 proc.