Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė priėmė įstatymą sumažinti Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių nuo 70 iki 65 metų. Šis įstatymas verčia atsistatydinti daugiau nei trečdalį dabartinių Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Įstatymas įsigaliojo antradienį, tačiau Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, nepaisydama įsakymo trauktis į pensiją, trečiadienį pasirodė darbe.
Europos Sąjunga palaiko Lenkijos teisėjus ir pirmadienį pradėjo teisinę procedūrą prieš Lenkiją dėl Aukščiausiojo Teismo reformų. Europos Komisija pareiškė, kad priimtas įstatymas pakerta teismų nepriklausomumo principą ir pažeidžia Lenkijos įsipareigojimus, numatytus ES teisės aktuose.
"Kiekviena Europos Sąjungos šalis turi teisę vystyti savo teismų sistemą pagal savo tradicijas. Jūs nesuprantate Lenkijos realybės. Jūs neteko patirti komunistinio režimo ir jūs nesuvokiate, kad teismų reforma - tai mūsų bandymas išsivaduoti nuo komunistinės praeities Ją įgyvendindami mes sekame Vakarų pavyzdžiu“, – pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki Europos Parlamente.
Nepriėmė Lenkijos premjeras ir europarlamentarų kritikos dėl moterų teisių pažeidimų, žiniasklaidos laisvių suvaržymo, kaltinimų autorikratizmu. "Moterų teises mes gerbiame. Buvome pirmoji šalis, įvedusi demokratijos teises moterims. 80-90 proc. Lenkijos žiniasklaidos kritikuoja Vyriausybę, tai nėra objektyvu, tačiau opozicijai antrankiai neuždėti. Man atrodo, kad šis Parlamentas - neobjektyvus. Jums patinka viena Vyriausybė, bet nepatinka kita. Lenkija - išdidi šalis, kuri žino laisvės kainą. Mes reformavome mokesčių sistemą ir mūsų BVP didžiausias Europos Sąjungoje, mūsų ekonominis augimas didžiausias, o nedarbas - mažiausias. Mes remiamės socialine politika ir mus paliko dauguma Lenkijos žmonių", - rėžė savo argumentus M. Morawiecki.
Lenkijos premjeras pažymėjo, jog Europos stiprybė - įvairovė ir paragino diskutuoti apie ES ateitį, o ne apie Lenkijos vidaus politiką.
"Gynyba, inovacijos, migracija - tai svarbiausi klausimai, kuriais norime diskutuoti. Europos projektas turi tapti atviresnis, nes gyvename neeiliniais laikais dėl vienu metu mus ištikusių skirtingų krizių“, – kalbėjo premjeras, įvardindamas migracijos krizę, „Brexit“ ir Rusijos vykdomą hibridinį karą. M. MOzawiecki siūlė kurti saugumo sąjungą, taip pat apginti piliečius nuo pasaulinių korporacijų ir, pasitelkus ES sanglaudos politiką, mažinti nelygybę.
„Reikia naujų ES konkurencijos taisyklių, pritaikytų prie skaitmeninio pasaulio, galinčių veiksmingai reguliuoti tokias korporacijas kaip „Google“ ar „Facebook“, – pažymėjo jis.
Morawiecki taip pat kritikavo „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, primindamas, kad tai politinis projektas, kuris leis Rusijai padidinti įtaką Lenkijos ir kaimyninių šalių ekonomikai.
„Džiaugiuosi matydamas Europos gynybos fondą ir investicijas į gynybos sektorių“, – sakė M. Morawiecki. Kartu jis paragino ES „realistiškiau“ valdyti migracijos srautus, jei norime atgauti piliečių pasitikėjimą.
"Lenkija skiria keturis kartus daugiau nei priklausytų pagal BVP paramos Afrikos šalims, nes mes laikomės pozicijos, jog reikia stiprinti šalis, kuriose kyla migracija ir stiprinti Europos Sąjungos sienas. Priimdama pabėgėlius Europa silpnina Afrikos valstybes, nes pabėga žmonės, kurie gali keisti savo šalį", - kalbėjo M. Morawiecki.
Debatai apie galimus ES ateities scenarijus su Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovais Europos Parlamente vyksta nuo šių metų pradžios. Savo įžvalgomis jau dalinosi Airijos, Kroatijos, Portugalijos, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų premjerai bei Prancūzijos prezidentas, o rugsėjį savo viziją pristatys Graikijos premjeras Alexis Tsipras.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą