Kovoje dėl Kinijos krovinių Lietuva praranda pozicijas?

Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Estijos logistikos bendrovės „GTS Express“ antrinė įmonė su Kinijos geležinkelių bendrove „Xian International Inland Port Multimodal Transportation“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal šią sutartį, kaip teigia naujienų agentūra BNS, nuo birželio iš Kinijos Siano miesto į Estijos Mūgos uostą atvyks du krovininiai traukiniai per savaitę.

LRT.lt jau rašė, kad Lietuvai tapti Kinijos krovinių tranzito šalimi sekasi sunkiai – iš planuotų 15 ar 20 Kinijos traukinių Lietuvą pravažiavo vos penki. Ar estai jau lenkia lietuvius lenktynėse dėl Kinijos krovinių?

Estų susitarimo nesureikšmina

Klaipėdos uosto Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas Estijos ir Kinijos bendrovių pasirašyto susitarimo nesureikšmina.

„Niekur nėra oficialios informacijos, kokį iš tiesų dokumentą pasirašė „GTS Express“ su „Xian International Inland Port Multimodal Transportation“. Mūsų žiniomis, gautomis iš „Xian International Inland Port Multimodal Transportation“ vadovų, pasirašyta buvo ne sutartis, o memorandumas (MOU). Mes su partneriais iš Kinijos turime 8 MOU, o LG jų turi turbūt keliasdešimt“, – LRT.lt sako jis.

„Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Egidijus Lazauskas laikosi panašios nuomonės ir pažymi, kad kol kas estai Kinijos krovinių Mūgos uoste nesulauks.

„Konkurencija visada sveikintina, nes ji verčia efektyviau dirbti, ieškoti nestandartinių sprendimų, siūlant paslaugas klientui. Su Estijos geležinkeliais palaikome gerus dalykinius santykius, to rezultatas – organizuotas trijų šalių  konteinerinis traukinys „Amber train“.  Bendrovės „GTS Express“ planus vertiname įdėmiai, nors, mūsų žiniomis, realių vežimų artimiausiu metu per Mūgos uostą nebus vykdoma“, – kalba E. Lazauskas.

Didžiausi konkurentai – ne latviai ar estai

Kaip pažymi susisiekimo viceministras, nemažas Lietuvos privalumas yra tai, kad iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstantis konteinerinis traukinys ES sieną kertą per pusę valandos, tačiau šaliai tenka konkuruoti jau susiformavusioje rinkoje.

„Lietuvos siūlomos paslaugos ateina į pervežimų rinką, kurioje jau nusistovėjo pagrindinis Kinijos–Europos traukinių maršrutas per Brestą Baltarusijoje. Įvertindami savo galimybes, turime omenyje, jog krovinių iš Kinijos gabenimui didelės įtakos turi Rusijos požiūris, kurios teritorijoje yra didžiausia maršruto dalis“, – teigia R. Degutis.

Savo ruožtu A. Butkevičius sako, kad, pasiūliusi geresnes sąlygas, Lietuvą konkurencinėje kovoje galėtų aplenkti ir Latvija ar Estija, tačiau kol kas vienareikšmiai laimi Baltarusija.

„Mus gali aplenkti ir Estija, ir Latvija, jei pasiūlys geresnes sąlygas konteinerių gabenimui. Ir nors „China Merchants Group“ Lietuvoje buvo atidarę du biurus Lietuvoje, vieną, kiek žinau, jau yra uždarę. Šis didžiulis Kinijos koncernas netoli Minsko stato pramonės industrinį parką, buvome aptarę, kad visa produkcija, kurią jie eksportuos į Europą, keliautų per Klaipėdos jūrų uostą, tačiau kiek žinau, labai daug Kinijos konteinerių keliauja per Brestą“, – kalba A. Butkevičius.

Stinga aukštų politikų dėmesio

Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis tikina, kad bendradarbiaudama su Kinija, Lietuva palaiko tiek dvišalius ryšius, tiek dalyvauja „16+1“ formatu, o susisiekimo ministras Rokas Masiulis Kinijoje lankėsi praėjusių metų gegužę.

„Šiemet gegužę į Kiniją  vyksta gausi Susisiekimo ministerijos ir įmonių („Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos pašto, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, logistikos ir kelių transporto) delegacija, kuri dalyvaus Šanchajuje rengiamoje parodoje „Transport Logistics China 2018“. Parodos paraštėse rengiamas specialus forumas: jo metu bus pristatytos Lietuvos transporto sektoriaus galimybės, įvyks susitikimai su Kinijos įmonėmis.

Praėjusių metų lapkritį pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo pagal „Šilko kelio ekonominės juostos“ ir „XXI amžiaus jūrų Šilko kelio“ iniciatyvą, kuriame transportas ir logistika yra įvardinti kaip prioritetas. Šių metų balandį Susisiekimo ministerija pasirašė susitarimo memorandumą su Kinijos valstybiniu pašto biuru – šis dokumentas sudarys palankias sąlygas abiejų šalių pašto operatoriams kurti bendrus produktus tarptautinėje rinkoje“, – vardija R. Degutis.    

Savo ruožtu buvęs premjeras A. Butkevičius tikina, kad aukštų politikų susitikimų su Kinijos atstovais – stinga.

„Norint palaikyti gerus ekonominius santykius su kinais, jiems reikia nuolat priminti apie save, dalyvauti įvairiose konferencijose, parodose. Tačiau dalyvauti turi ne mažesnio nei ministro lygio šalies atstovai, antraip nepavyks susitikti nei su Kinijos viceministrais nei, juo labiau, ministrais. O kiti susitikimai didelės reikšmės neturi, vertinama, kad valstybė tolsta nuo pasiektų susitarimų, imama į ją šalčiau žiūrėti.

Kol kas, matau, į Šanchajų vyksta susisiekimo viceministras, Klaipėdos uosto vadovas, o tai – per žemo rango valstybės atstovai“, – tikina A. Butkevičius.

Skaičiuoja susitarimus ir tonas krovinių

A. Drungilas tikina, kad nors su potencialiais partneriais Kinijoje susitikimai vyksta po keletą per metus, Klaipėdos uostas ir be to yra nemažai pasiekęs.

„Mes jau daug padarėme, tapome ketvirtu pagal krovinių apyvartą uostu Baltijos jūroje, pirmas tris pozicijas užleisdami nelygiavertėje konkurencijoje dirbančius Rusijos uostus.

Mūsų pagrindinis įrankis – gerinti uosto infrastruktūrą. Šiuo metu baigiame uosto Bendrojo plano rengimą. Bendrasis planas numato uosto teritorijos padidinimą 210 hektarų, pastatant išorinį uostą ir išplečiant teritoriją pietinėje uosto dalyje“, – kalba pašnekovas.

Kaip pažymi susisiekimo ministras, Klaipėdos uoste krovinių apyvarta tiesiogiai su Kinija 2017-aisiais sudarė 1,4 mln. tonų. Šiais metais į Klaipėdos uostą pavyko pritraukti Kinijos kompanijos „Cosco Shipping“ konteinerių gabenimo liniją.

Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi kas mėnesį sulaukti keleto Kinijos krovininių Kinijos traukinių.

„2018 metais kartu su Kinijos logistikos bendrovėmis, Kinijos geležinkeliais ir konteinerinių traukinių operatoriais UTLC ir RTSB suplanavome po 4  konteinerinius traukinius per mėnesį. Pirmieji vežimai startavo nuo gegužės mėnesio, iš viso šiemet tikimės aptarnauti iki 4 tūkst. TEU (sąlyginis konteinerio vienetas).

Deramės su partneriais ir siūlome galimybę šiais metais Kinijos krovinių srautus aptarnauti per Lenkijos–Lietuvos pasienyje esančius terminalus Šeštokų geležinkelio stotyje, o nuo 2019 metų – ir per Kauno intermodalinį terminalą. Siekiame, kad šiuo transporto koridoriumi dar šiais metais būtų pravežti 8 konteineriniai traukiniai arba 1 tūkst. TEU“, – tikina E. Lazauskas.