KN plečia kraunamų naftos produktų ir teikiamų paslaugų portfelį

Per paskutinius 3,5 metų į Klaipėdos naftos terminalo infrastruktūros plėtrą KN nukreipė beveik 45 mln. eurų investicijų.

Darius Šilenskis, KN Naftos verslo direktorius, teigia, kad poreikį tobulinti ir plėsti infrastruktūrą diktavo pati rinka: „Jau kurį laiką stebime, kad ji keičiasi, daugėja potencialių krovinių įvairovė ir auga klientų lūkesčiai. Matydami tokias tendencijas supratome, kad norėdami išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų ateityje turime būti pasiruošę ne tik perkrauti ar sukaupti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu priimti perkrovai didesnį spektrą naftos produktų ir jų komponentų rūšių. Įgyvendinę vykdomus investicinius plėtros projektus, tikimės patenkinti visus klientų lūkesčius ir dar labiau padidinti konkurencinį pranašumą prieš kaimyninius terminalus“.

Atliktos investicijos į infrastruktūrą, kuri pritaikyta prie besikeičiančios rinkos, jau duoda pirmuosius vaisius: nors naujasis KN talpyklų parkas dar veikia tik bandomuoju režimu, birželį čia jau priimti keli nauji naftos produktai.

Birželį KN naftos terminale pirmą kartą priimtas ir laivas, kuris atplukdė žaliavą vienai iš regiono naftos perdirbimo gamyklų. Priimant šį krovinį terminale panaudota reta krovos schema, kai krovinys iš laivo buvo kraunamas į geležinkelio cisternas. Įprastai dauguma perkrovos operacijų vykdomos iš geležinkelio cisternų arba auto transporto į laivus.

„Esame vienas iš nedaugelio multimodalinių terminalų Baltijos šalyse, kuriame naftos produktai gali būti tiek iškrauti iš visų transporto priemonių, tiek pakrauti į visas transporto priemones. Toks lankstumas yra didelis mūsų konkurencinis pranašumas“, – pabrėžia KN Naftos verslo direktorius.

Vertinant pakrautas tonas į laivus, geležinkelio cisternas ir auto transportą, birželio mėn. krova sudaro beveik 600 tūkst. tonų, kas apie 100 tūkst. t viršija praėjusių metų birželio rezultatą.

„Birželio mėnesio rezultatas rodo, kad, kaip ir tikėjomės, klientai pamažu grįžta prie planuotų veiklos apimčių ir krovos kreivė pamažu pradeda kilti į viršų. Nors incidento, kai į naftotiekį „Družba“ pateko užterštos naftos, poveikis pagrindinių mūsų klientų veiklai vis dar jaučiamas. Mūsų krovai neigiamai atsiliepė ir „Orlen Lietuvos“ sprendimas daugiau produkcijos nukreipti geležinkeliu į kaimynines rinkas. Nepaisant šių iššūkių ir itin aršios konkurencinės aplinkos, mūsų naftos terminalas šiemet yra efektyviausiai turimus krovos pajėgumus panaudojantis terminalas tarp visų Baltijos šalių naftos terminalų, ir tai džiugina“, - sako p. Šilenskis.

Naujienlaikraščio „Argus Neftetransport“ analizė rodo, kad KN per pirmus penkis šių metų mėnesius panaudojo 73,4 proc. visų savo turimų krovos pajėgumų, kai per metus maksimaliai gali perkrauti per 7 mln. t. Tuo metu daugiausia pajėgumų tarp Baltijos šalių naftos terminalų turintis ir per metus 30 mln. t naftos produktų perkrauti galintis Estijos terminalas „Liwathon EOS“ panaudojo vos 10 proc. visų savo pajėgumų, 20 mln. t per metus galintis perkrauti Latvijos terminalas „Ventspils Nafta Terminals“ – 31,6 proc. pajėgumų.

Pagal pirmųjų penkių šių metų mėnesių naftos produktų krovos apyvartą tarp visų trijų Baltijos šalių naftos terminalų KN užima antrąją vietą. Ją nežymiai lenkia „Ventspils Nafta Terminals“, kurio krova apie 20 proc. viršija KN penkių mėnesių krovą.