Keliai tvarkomi kaip reikia vietos politikams

Dulkėtas kelias

Pagirių seniūnija - viena didžiausių Vilniaus rajone. Ir iki jos centro privažiuoti yra labai patogu. Tačiau vos išvažiavus iš pagrindinių gatvelių... automobilį ima kratyti taip, kad dantys barška.

2017 m. duomenimis, seniūnijoje yra 118 km kelių, iš kurių asfaltuoti tik 18 km. Ir asfaltas paklotas nebūtinai ten, kur daugiausia gyventojų, o kur gyvena „reikalingi“ žmonės arba yra kokie savivaldybei ypač rūpimi objektai. Pavyzdžiui, gražiai išasfaltuotas kelias veda prie 1885 m. statytos nedidelės medinės koplytėlės. Koplytėlė - kultūros paveldo objektas, tačiau savivaldybei aiškiai rūpėjo ne tai. Pagiriškiai aiškino, kad čia atvyksta maldininkai iš Lenkijos. Todėl maloniai prašom - asfaltas.

Panaši padėtis ir su gatvių apšvietimu. Kaip teigiama bendruomenės prašyme Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui, mažai apgyvendintose vietovėse apšvietimas įrenginėjamas, o daugiabučių namų gatvės nesulaukia savivaldybės dėmesio.

Prašymai atsimuša į sieną

Pagirių seniūnijoje gyvena daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų. Tačiau čia nėra nei šarvojimo salės, nei bendruomenės namų (išskyrus Keturiasdešimties Totorių kaimą), nei kultūros centro. Pasak bendruomenės atstovų, jie ne kartą kreipėsi į savivaldybę su prašymu statyti centrą, kur būtų sporto salė, bendruomenės patalpos, baseinas. Šiame centre lankytųsi ir kelių kilometrų spinduliu esančių Vaidotų, Baltosios Vokės ir Melekonių gyventojai. „Prašėme pastatyti patalpas bendruomenei, sporto aikštelę. Bet mūsų prašymai bergždi. O pavyzdžiui, 2007-2014 m. Nemenčinės seniūnijai kultūros reikmėms skirta 955 tūkst. litų, sveikatos priežiūrai - 10,5 mln. litų, į sportą - 310 tūkst. litų, kai joje tuomet buvo 5600 gyventojų. Paberžės seniūnijai per tą patį laikotarpį kultūros lygiui kelti skirta 900 tūkst. litų ir tokia pati suma - sveikatos priežiūrai, o joje tuomet buvo vos 399 gyventojai. Pagirių seniūnija tuo metu minėtoms reikmėms gavo apskritą nulį.

Miestelį gražina bendruomenė

Pagiriškiai parodė miestelio centre esančią estradą. Kažkada tai buvo miestelio pasididžiavimas. Estrada įrengta kaip amfiteatras, ją juosia iš lauko riedulių sumūrytos neaukštos tvorelės, ant kurių jauku pasėdėti. Tiksliau, būdavo jauku. Kai suolai nebuvo sulaužyti, šiek tiek žemiau tyvuliavo nedidelis baseinėlis, tryško fontanai, aplinkui nebuvo priaugę krūmokšnių ir piktžolių. Bendruomenės atstovai parodė centre esantį ekraną - patys įsitaisė. Vakarais, kai sutemsta, žmonės čia renkasi žiūrėti filmų ar sporto varžybų. Savo jėgomis, kiek galėjo, bendruomenė kartais taiso suolus, valo šiukšles. Pasak jų, savivaldybė yra nutarusi šią vietą atgaivinti. „Šiuo metu yra parengtas techninis projektas sutvarkyti Pagirių miestelyje esantį 4,5 ha parką. Sąmatinė vertė apie 1,8 mln. eurų. Dėl didelės vertės projektas dar nepatvirtintas vykdymui. Savivaldybė artimiausiu metu planuoja vykdyti šį projektą mažesne apimtimi, suskirstyti etapais, kai kurių dalių, numatytų projekte, atsisakyti“, - rašoma Vilniaus rajono savivaldybės atsakyme „Vakaro žinioms“.

„Didžiuliai pinigai ir, ko gero, į šią sumą neįeina reguliarios priežiūros išlaidos. Jei tokios nebus - vėl viskas sunyks. Geriau duotų tuos milijonus kultūros centro statybai. Beje, vienos bendrovės direktorius, išgirdęs sumą, pasakė: duokit man pusę milijono ir viską čia sutvarkysiu“, - pasakojo pagiriškis.

Pagirių seniūnija dėjo viltis į Pietryčių Lietuvos vystymo planą. kuriam skirta 60 mln. eurų. Tačiau pagal dabartinį projektą tarp gyvenviečių bei miestelių, kuriems numatyta skirti Europos Sąjungos paramą, Pagiriai nepaminėti.

Kalta politika

Ne ką geresnė padėtis ir kai kuriose kitose Vilniaus rajono seniūnijose. Paskambinus į Avižienius, tenykštės bendruomenės pirmininkas Gediminas Paukštė savivaldybę apkaltino aplaidumu. Pasak jo, ten esantys nekompetentingi darbuotojai paskirsto seniūnijoms lėšas, neatsižvelgdami į gyventojų poreikius.

Be to, jis pastebi, jog susidaro įspūdis, kad čia persikėlusiems lietuvių naujakuriams tarsi sudaromos dirbtinės kliūtys. „Darželyje trūksta lietuvių grupių. Turėtų būti bent keturios, o yra tik dvi. Mums sako: tegul eina į lenkišką grupę. Bet kodėl aš, lietuvis, turiu vaiką auginti lenkiškoje aplinkoje. Todėl daugelis tėvų vežioja vaikus į Vilnių. Arba, tarkime, yra netoli Avižienių Naujasodis. Iš ten vaikus į mokyklą autobusiukas atveža valanda anksčiau, negu prasideda pamokos. Tuo metu dar neatvykę mokytojai. Vaikai paliekami vieni - maža kas gali atsitikti. Buvo jau patyčių atvejų“, - skundėsi bendruomenės vadovas. Prisiminus, kad vaiką į darželį galima leisti tik tuomet, jei esi deklaruotas jo aptarnaujamoje teritorijoje, sukirba tam tikri įtarimai. Jei lietuviai vaikus vežioja į Vilnių, jie ir balsuoja Vilniuje. Taip nurėžiama gera dalis lietuvių balsų.

Savivaldybei viskas gražu

Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertino Vilniaus rajono savivaldybės teisės aktus.

„Pasitvirtino įtarimai, kad savivaldybė renkasi, kurią gatvę asfaltuoti pagal politiškai parankius kriterijus, kad buvo asfaltuojamos gatvės dėl kelių namų, o priemiesčiai apleisti, kad savivaldybės komisijos sudaromos iš vadovų ir pavaldinių, o ne kompetentingų žmonių ir daug kitų pažeidimų“, - rašoma STT pranešime.

Vilniaus rajono savivaldybės atsakyme teigiama: „Svarbu pažymėti, kad neskirstome gyventojų nei tautiniu, nei kitu socialiniu ar demografiniu pjūviu. Nuo 2006 m. Pagirių seniūnijoje investuota beveik 6 mln. eurų (renovuota gimnazija, darželiai, meno mokykla, pastatytas Totorių bendruomenės centras, modernizuota kelių, apšvietimo, vandens ir nuotekų infrastruktūra). Iki 2021 m. planuojama investuoti per 4 mln. eurų (gimnazijos sporto aikštyno atnaujinimui, saugaus eismo priemonių diegimui, apie 100 naujų vietų darželio įrengimui ir kt.). Savivaldybė jau pradėjo rengti Pagirių kultūros centro techninę dokumentaciją, kurią parengus į tokio centro statybą savivaldybė planuoja investuoti apie 1,5 mln. eurų. Ši priemonė yra strateginiame plėtros plane“. Atsakymas, žinoma, gražus, tik kažkodėl dauguma gyventojų nepajuto itin didelio modernizavimo, o apie tai, kad rengiamas projektas kultūros centro statybai, apskritai nėra girdėję.