Kada ir kodėl galėtų mažėti naftos kainos

Nors OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija) kol kas nusiteikusi stumti naftos kainą į viršų, po metų ar dvejų to daryti jos nebegalės: OPEC jau dabar praranda rinkos dalį, kurią užima Kanada, JAV ir kitos organizacijai nepriklausančios šalys. Taip LRT.lt sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Tik trumpuoju laikotarpiu OPEC susitaiko su tuo, kad praranda rinkos dalį, bet vidutiniu laikotarpiu, 2019–2020 metais, sunku tikėtis įšaldytos rinkos kainos, ypač suvokiant, kad ateina elektromobilių amžius ir naftos po poros dešimtmečių gali nereikėti visai“, – kalba pašnekovas.

Vos pasibaigus praėjusios savaitės OPEC šalių ir karteliui nepriklausančių naftos gamintojų stebėsenos komiteto posėdžiui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad neketina taikstytis su „dirbtiniu naftos kainų kėlimu“.

„Panašu, OPEC vėl grįžo prie senų įpročių. Atsižvelgiant į rekordinius naftos kiekius, įskaitant ir pilnai pakrautus laivus jūroje, naftos kainos yra dirbtinai pakeltos, ir labai smarkiai! Tai yra negerai ir nepriimtina!“ – rašė JAV prezidentas.

OPEC siekia dar labiau didinti kainą

Naftos pertekliaus poveikis, trejetą metų jos kainą mušęs žemyn, dėl OPEC susitarimo riboti gavybą yra beveik visiškai išnykęs. Tačiau užuot šventusi pergalę, OPEC grupė ieško daugiau priežasčių ir toliau mažinti gavybą, rašo bloomberg.com.

Saudo Arabijos naftos ministras Khalidas al-Falihas po praėjusios savaitės OPEC susitikimo atskleidė, kad egzistuoja dar didesnis kainų kilimo potencialas.

„Praeityje matėme gerokai aukštesnes naftos kainas – netgi dvigubai didesnes nei šiuo metu, o pasaulinė ekonomika gali įsigyti ir brangesnę žaliavą“, – tikino K. al-Falihas.

Nors pastaruoju metu „Brent“ rūšies naftos kaina siekia apie 75 JAV dolerius už barelį, ir tai yra aukščiausia kaina per beveik trejetą metų, bloomberg.com teigimu, Saudo Arabija norėtų, kad ji pasiektų 80 JAV dolerių.

Tačiau OPEC šalys yra linkusios neigti D. Trumpo kaltinimus. Jungtinių Arabų Emyratų naftos ministras Suhailis al-Mazrouei pažymėjo, esą poveikį naftos kainoms daro daug veiksnių, ne tik paklausa ir pasiūla, o OPEC tiesiog vaidina savo vaidmenį, siekdama „ištaisyti“ rinką.

Kokių svertų turi D. Trumpas?

Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis sako, kad vienas iš D. Trumpo svertų, kuriais jis gali daryti įtaką naftos kainoms – lengvatos JAV naftos pramonei.

„Suteikiant lengvatas skalūnų gavybos įmonėms, mažinant joms taikomus reguliacinius barjerus, D. Trumpas galėtų skatinti išgauti daugiau naftos, tokiu būdu didinant pasaulinę naftos pasiūlą bei sukuriant spaudimą kainos mažėjimui.

Tačiau tai nėra didelis svertas, nes JAV šiuo metu išgauna maždaug dešimtadalį visos pasaulyje išgaunamos naftos, tad gavybos padidinimas paklausos ir pasiūlos balanso iš esmės nekeistų“, – kalba N. Mačiulis.

Pašnekovo teigimu, kitas kanalas, per kurį D. Trumpas galėtų turėti įtakos – spaudimas ar derybos su Saudo Arabija.

„Vis tik JAV ir Saudo Arabija turi labai panašių tikslų Vidurio Rytuose – suvaldyti situaciją Sirijoje, sukurti atsvarą Iranui, ir jei viename fronte yra Iranas, Sirija ir Rusija, tai kitame – Saudo Arabija, Izraelis ir JAV.

Pastarasis OPEC pasiūlos sumažinimas buvo koordinuotas Saudo Arabijos, nes ji nori parduoti dalį savo naftos gavybos įmonės akcijų, o už jas gauti didesnę kainą gali tuomet, kai naftos kaina rinkoje yra didesnė. Taigi, rinka gali tikėtis, kad JAV darys spaudimą Saudo Arabijai nebemažinti pasiūlos bei numušti kainas žemyn“, – svarsto N. Mačiulis.

Naftos kaina mažės ir be D. Trumpo spaudimo

Tačiau nors ekonomistas abejoja, kad D. Trumpas iš tiesų galėtų imtis aktyvių veiksmų, siekiant mažinti naftos kainą, jis sako, kad žinutę Saudo Arabijai JAV prezidentas nusiuntė, o naftos kainos ilgainiui turėtų stabilizuotis ar net mažėti ir be D. Trumpo spaudimo.

Pašnekovas pažymi, kad daug išgaunančių, tačiau ir daug naftos suvartojančių JAV ekonomikai aukšta naftos kaina turi dvejopą poveikį: „Didesnės naftos kainos reiškia, kad skalūnų naftos gamintojai gali daugiau investuoti, didinti gręžinių skaičių (nuo praėjusių metų investicijos į naftos gavybą ir gręžinių skaičius sparčiai auga). Tačiau neigiamą poveikį jaučia vartotojai, kurių netenkina kainos degalinėse.“

Ir nors dabartinės kainos, pasak N. Mačiulio, užtenka, kad skalūnų gamintojai visuose JAV regionuose dirbtų pelningai, artimiausiu laikotarpiu lemiamas veiksnys naftos kainoms bus OPEC vienybė ir tolesnis bendradarbiavimas su Rusija.

„Jei jie sutars ir toliau nedidinti pasiūlos, išlaikyti ją tokią kaip dabar, naftos kainos kristi neturėtų. Kita vertus – tą labai gerai iliustruoja JAV skalūnų įmonių lankstumas ir pastarojo meto investicijos – akivaizdu, kad naftos gavyba ne OPEC šalyse atsigaus, o dėl to sparčiau augs pasiūla.

Taigi, vidutiniu laikotarpiu sunku tikėtis, kad naftos kaina išliks tokia aukšta ar didės, ypač, kai Saudo Arabija parduos dalį „Aramco“ (Saudo Arabijos nacionalinės naftos kompanija – LRT.lt) akcijų, ir poreikio išlaikyti naftos kainas aukštas nebeliks. Tuomet, tikėtina, kainos galėtų stabilizuotis ir netgi kažkiek mažėti“, – sako ekonomistas.

Be to, kaip pažymi pašnekovas, nors OPEC džiaugiasi padidėjusiomis naftos kainomis bei savo pajamomis, organizacijos šalys turi susitaikyti su prarandama rinkos dalimi, kurią užima Kanada, JAV ir kitos OPEC nepriklausančios valstybės.

„Tik trumpuoju laikotarpiu OPEC susitaiko su tuo, kad praranda rinkos dalį, bet vidutiniu laikotarpiu, 2019–2020 metais, sunku tikėtis įšaldytos rinkos kainos, ypač suvokiant, kad ateina elektromobilių amžius ir naftos po poros dešimtmečių gali visai nereikėti.

Taigi, laikyti tuos klodus užspaudus po savimi, kol kitos valstybės išgauna viską, ką gali, ir atima rinkos dalį, vidutiniu laikotarpiu nėra optimali strategija“, – kalba N. Mačiulis.