Gyventojų sąmoningumas rūšiuojant išaugo, bet tobulėti dar yra kur

Pandemijos metu darbų apimtis didinusios atliekų tvarkymo įmonės džiaugiasi, kad šiemet, įskaitant ir karantino laikotarpį, gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas išaugo. Visgi, anot ekspertų, gyventojai tebedaro klaidų rūšiuodami atliekas ir turi dar ko pasimokyti. Apie tai, kokių iššūkių atliekų rūšiavime kyla šiandien, įžvalgomis dalijasi „Ekonovus“ generalinis direktorius Romas Draskinis bei „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Intensyvus metas atliekų tvarkytojams

Kalbėdamas apie tai, kiek karantino laikotarpis keitė atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ veiklą, jos vadovas R. Draskinis pripažįsta, kad išaugo ir atliekų kiekis, ir darbuotojų užimtumas. Tą iš esmės nulėmė pastaruoju metu padidėję vartotojiškumo rodikliai. Dėl to karantino laikotarpiu visos pakuočių atliekų rūšiavimo linijos taip pat veikė pilnu pajėgumu.

Visgi, R. Draskinio teigimu, šis laikotarpis iš dalies sudarė galimybę formuotis ir gyventojų tvaraus vartojimo įpročiams bei juos skatino atsakingiau rūšiuoti. Anot įmonės vadovo, dalis gyventojų noriai rėmėsi Aplinkos ministerijos rekomendacijomis, kaip reikėtų tvarkyti atliekas karantino metu.

„Plastikas, iš kurio gaminamos pirštinės, medicininės kaukės bei respiratoriai, skirti apsisaugoti nuo virusų – netinkami perdirbimui, tad buvo patariama šias atliekas mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Dauguma gyventojų elgėsi atsakingai ir nemaišydami jų su kitomis rūšiuojamomis atliekomis, jas dažniausiai mesdavo į tam skirtus konteinerius“, – pastebi R. Draskinis.

Atliekų kiekį lėmė ne tik pandemija

Anot R. Draskinio, pandemijos metu, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kone 20 proc. didėjo surenkamų ir išrūšiuojamų pakuočių atliekų kiekiai. Vien stiklo atliekų pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo surinkta 1800 tonų, o šiemet skaičius išaugo iki 2400. Kaip teigia specialistas, tokius išaugusius kiekius lėmė keli faktoriai.

„Visų pirma, svarbu atsižvelgti į infrastruktūros plėtrą. Atsirado daugiau ir patogesnių galimybių rūšiuoti, daugėjo rūšiavimo konteinerių, o ir „Ekonovus“ tvarkomose teritorijose daugiau kaip 90 proc. gyventojų jau yra išdalinti visi reikiami atliekų rūšiavimo konteineriai“, – pasakoja atliekų tvarkymo įmonės vadovas.

Jis priduria, kad svarbus rodiklis padidėjusiam išrūšiuojamų atliekų kiekiui yra ir bendrai augantis visuomenės sąmoningumas.

„Žmonės pradeda labiau atskirti, ką galima mesti į rūšiavimui skirtus konteinerius, o ką reiktų priskirti mišrioms ar stambiagabaritėms atliekoms. Belieka tikėtis, kad žmonių sąmoningumas rūšiavimo klausimu augs ir ateityje“, – sako R. Draskinis.

Rūšiavimui koją kiša mitai

Didėjančio žmonių sąmoningumo klausimu antrina ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. Anot jos, gyventojai dabar aktyviau rūšiuoja atliekas nei anksčiau, bet tą dar daro ne visi ir nebūtinai taisyklingai.

„Egzistuoja keletas veiksnių, kurie prislopina visuomenės norą rūšiuoti. Vienas tokių yra mitas, kad išrūšiuotos atliekos pilamos į tą patį atliekų sunkvežimį, tad žmonių atliktas darbas rūšiuojant neturi prasmės. Taip pat dar ne visiems gyventojams sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, nors galbūt jie tą norėtų daryti“, – pasakoja D. Ramanauskaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų yra linkę rūšiuoti atliekas, tačiau tą daro netaisyklingai. Viena dažnesnių klaidų – galvojimas, jog gali būti perdirbamas bet koks daiktas, jei jis pagamintas iš tam tikros žaliavos.

„Langų stiklai, krištolinės vazos, veidrodžiai ar TV ekranai yra stiklo žaliava, bet ne pakuotės, tad jų perdirbti negalima arba jos turi būti perdirbamos atskirai. Tokias atliekas būtina pristatyti į specialias stambiagabaričių atliekų aikšteles. Tokį pat principą reikia taikyti ir popieriaus ar plastiko atliekoms, kadangi ne viskas, kas pagaminta iš plastiko ar popieriaus, yra pakuotė ir gali būti perdirbta“, – dėsto pašnekovė.

Kita problema, kurią įvardija pašnekovė, tai užterštos pakuotės. Išmestos į konteinerį jos gali užteršti ir jau jame esančias kitas atliekas. D. Ramanauskaitės teigimu, taip jos tampa nebetinkamos rūšiavimui: „Riebių skysčių, tepalų bakeliai ar indeliai nuo dažų nesunkiai gali užteršti kitas, jau išrūšiuotas atliekas, tad jas būtina atitinkamai pristatyti į specialias stambiagabaričių atliekų aikšteles arba mesti į mišrių, o ne rūšiuojamų atliekų konteinerius“.