Girulių bokštas taps kilnojamuoju turtu?

Civilinis kodeksas (str. 1.98) nekilnojamo turto objektais įvardija žemę ir visus daiktus, susijusius su žeme, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės.

Telecentro manymu, įmonės valdomi 59 aukštuminiai telekomunikaciniai bokštai yra iš metalo konstrukcijų surinkti vertikalūs statiniai, fiziškai nedaug susiję su žeme (per keletą taškinių betoninių atramų).

Techniškai nėra sudėtinga juos išrinkti ir perkelti į kitą vietą, o toks perkėlimas iš esmės nesumažina jų vertės. Dėl šių aplinkybių Telecentro telekomunikacinių bokštų pripažinimas kilnojamuoju turtu neturėtų kirstis su Civiliniu kodeksu – pagrindiniu Lietuvos teisės aktu, apibrėžiančiu turto priskyrimą kilnojamojo arba nekilnojamojo turto kategorijai.

„Toks veiksmas iš esmės atitiktų ir Elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) nuostatas, remiantis kuriomis 2008 metais kilnojamuoju turtu buvo pripažinti tokie neatsiejamai su žeme susiję ir savo esme nekilnojami telekomunikaciniai-inžineriniai statiniai kaip ryšių ir kabelių kanalų sistemos (RKKS).

Jeigu po žeme išvedžioti ryšių inžineriniai tinklai (vamzdžiai, šuliniai ir pan.) yra laikomi kilnojamais daiktais, tai Telecentro valdomi inžineriniai iš metalo konstrukcijų surenkami lengvi statiniai automatiškai turėtų būti priskirti kilnojamojo turto kategorijai“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris. – „2008 metais atlikti ERĮ pakeitimai sukūrė tinkamą precedentą telekomunikacijų operatoriams nemokėti nekilnojamo turto mokesčio už valdomą ryšių infrastruktūrą. Sunku tik suprasti, kodėl tuo naudojasi iš esmės tik vienas rinkos dalyvis – Švedijos valstybės valdomas AB „Telia Lietuva“ – o kiti telekomunikacijų rinkos dalyviai yra diskriminuojami“.

Pripažinus telekomunikacinius bokštus kilnojamuoju turtu įmonė kasmet sutaupytų apie 50 tūkst. eurų NT mokesčio.

Tai leistų atitinkamai sumažinti paslaugų įkainius klientams, o šalies savivaldybės prarastų labai nežymias įplaukas, lyginant su milijonais, kurių jos kasmet negauna dėl Telia valdomų RKKS pavertimo kilnojamuoju turtu.

Svarbiausia, būtų suvienodintos verslo sąlygos visiems telekomunikacijų rinkos dalyviams, o vyriausybė išvengtų galimų Europos Sąjungos baudų dėl neleistinos valstybės pagalbos išskirtinai vienam verslo subjektui telekomunikacijų rinkoje.