Ekomada ar ekobūtinybė?

Plastikinius maišelius 1965 m. išrado Švedijos bendrovės „Celloplast“ darbuotojas Stenas Gustafas Thulinas. Maišeliai greitai išpopuliarėjo, nes juos pagaminti paprasta ir pigu.

Šiomis dienomis plastikinių maišelių naudojimas mažėja, tačiau nepakankamai.

Net 40 proc. gaminamo plastiko yra sunaudojama pakuotėms, kurias perkame kiekvienas iš mūsų.

Plastikinių maišelių naudojimas Lietuvoje yra palyginti didelis – vienas žmogus per metus sunaudoja vidutiniškai 230–260 maišelių. Deja, maišeliai suyra per 100-500 metų, o perdirbama jų tik 30 proc.

Jūras ir vandenynus daugiausia teršia plastiko gaminiai. Iš dešimties dažniausiai randamų plastikinių gaminių šeštoje vietoje „puikuojasi“ lengvi plastikiniai maišeliai.

Plastikinė tarša jūrose ir vandenynuose prisideda prie žuvų ir kitų gyvūnų nykimo, kartu nyksta ir jų buveinės.

Dažnai nesusimastome, kad plastikų skleidžiami chemikalai per maisto grandinę kelia pavojų net ir žmonėms. Dėl į jūras patekusių šiukšlių kenčia ir turizmo bei žvejybos sektorius – netenka apie 249-695 mln. eurų.

Europos Sąjunga imasi priemonių

Po beveik metus trukusių intensyvių derybų Europos Sąjungos Taryba šių metų gegužės 21 dieną priėmė direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai sumažinimo.

Nuo 2021 m. vidurio įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles. Taip pat bus draudžiama tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, privalės taikyti šią direktyvą ir savo versluose.

Klaipėdos verslas ekologiškėja

Dėl planetos taršos susirūpinusios ir uostamiesčio kavinės.

"Kavos architektai" vietoje plastikinių naudoja kukurūzinius šiaudelius. Įmonės vadovas Vytautas Alšauskas teigia, kad klientai skirtumo tarp šiaudelių nepajautė.

Kavinė „Musangas“ plastikinius šiaudelius pakeitė metaliniais.

„Kaip ir visas pasaulis, sąmoningėjame ir pradedame galvoti apie aplinką, apie ateitį“, – pasakojo kavinės savininkas ir barista Mindaugas Gedvilas.

„Musango“ ateities vizija irgi daug žadanti: „Stengsimės toliau ieškoti gamintojų, kurie tiekia ekologiškas pakuotes, indus. Ateityje turėsime ir ekologiškos kavos liniją.“

Abu verslai taip pat nebenaudoja plastikinių maišelių, juos pakeitė popieriniais. M. Gedvilas siūlo klaipėdiečiams keisti pasenusius vartojimo įpročius ir susirūpinti gamtos ateitimi.

Klaipėdiečiai išėjo į gatves

16-metė Greta Thunberg, praėjusią vasarą prie Švedijos parlamento surengusi protestą dėl planetos užterštumo, įkvėpė ir jaunus klaipėdiečius kovoti už švaresnę aplinką.

Gimnazistės Milda Matulevičiūtė ir Skaistė Svajonė Jazilionytė, kartu su bendraminčiais gegužės pabaigoje surengė eiseną „Fridays for Future Klaipėda“. Jos metu jaunimas žygiavo už planetos išsaugojimą nuo Senojo turgaus iki Atgimimo aikštės.

M. Matulevičiūtės teigimu, taip klaipėdiečiai prisidėjo prie globalinio teismo ir buvo išgirsti.

„Mūsų pagrindinis tikslas buvo atkreipti dėmesį į esančią problemą. Dabar kiekvieną penktadienį rašome peticijas ir taip tęsiame eisenos idėją. Taip pat norime toliau šviesti visuomenę, organizuoti paskaitas ir filmų vakarus", - sakė pašnekovė.

Milda išreiškė didelį susirūpinimą dabartine situacija: „Anksčiau mes ją vadinome globaliniu atšilimu, tačiau dabar tai išaugo į globalinę krizę. Moksliškai apskaičiuota, kad mums liko apie 12 metų išsivalyti planetą, nes jeigu nespėsime, pakliūsime į tokią padėtį, kurią bus sunku pakeisti."