"Įmones jau iškelia, dirbančiųjų skaičius sektoriuje jau mažėja. Procesas jau prasideda. Verslas reaguoja į tai, kas bus ateityje. Tai mes girdime iš vežėjų", - sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Paklaustas, kokių priemonių imasi "Linava", atsisakė komentuoti, tik patvirtino, kad priemonių imamasi.
Bendradarbiaujama su Lenkija
Neseniai Klaipėdos uoste viešėjęs Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk ir jį atlydėjęs R. Masiulis, duodami interviu "Vakarų ekspresui" teigė, kad priešinimosi kova EP siūlomam Mobilumo paketui, dėl kurio stipriai nukentėtų tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vežėjai, tęsiasi.
"Mes glaudžiai bendradarbiaujame su ministru R. Masiuliu ir jo komanda, sprendžiame ne tik dvišalius klausimus, bet pastaruosius dvejus metus labai aktyviai dirbame dėl Europos Parlamento siūlomo Mobilumo paketo, kuris suduotų labai stiprų smūgį mūsų ir kitų Vidurio Europos šalių vežėjams. Kartu mes kovojame prieš tuos siūlymus, kuriuos remia didysis Vakarų Europos aljansas", - sakė lenkų ministras A. Adamczyk.
Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk pirmą kartą lankėsi Žemaitijoje ir Klaipėdoje. Svečias sakė, kad Klaipėda puikus miestas. Jam didžiulį įspūdį padarė Klaipėdos uostas. "Mes neturime turėti kompleksų lygindami savo šalių ir Vokietijos uostus. Mūsų uostai labai svarbūs Baltijos jūros uostų žemėlapyje", - teigė svečias.
Svečias pabrėžė, kad Lietuvą ir Lenkiją visu pirma sieja kelių infrastruktūros projektai. Ypač svarbus projektas yra "Via Carpatia", gyvybės kelias Vidurio ir Rytų Europos šalims, jungiantis tris jūras - Baltijos, Juodąją ir Viduržemio, susijęs su kitu svarbiu projektu "Via Baltica".
"Siekiame, kad šitas projektas būtų įtrauktas į TNT tinklą, t. y. bazinių kelių tinklą Europoje. Lenkijos ir Lietuvos pasienyje šis kelias jungsis su "Via Baltica". Šis projektas labai svarbus Baltijos šalims ir yra susijęs su kitu labai svarbiu projektu "Rail Baltica". Mano nuomone, šių projektų įgyvendinimas būtų pavyzdinis. Linkėčiau kitiems, vykdantiems panašius projektus, taip gerai bendradarbiauti, užmegzti tokius puikius darbinius santykius, kokie susiklostė tarp Lenkijos ir Lietuvos", - sakė A. Adamczyk.
PROTEKCIONIZMAS. "Mes prieš protekcionizmą, ribojantį konkurencines galimybes", - teigia Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk.
Gerinamos sąlygos tolimųjų reisų vairuotojams?
Iš pirmo žvilgsnio Mobilumo paketo siekiai gana kilnūs - gerinti tolimųjų reisų vairuotojų padėtį. Pavyzdžiui, siūloma drausti vairuotojams savaitgaliais ilsėtis mašinos kabinoje.
Esminis paketo reikalavimas periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms, t. y. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos vežėjams. Neatmetama galimybė, kad šis paketas - tai didžiųjų šalių bandymas apsaugoti savo rinkas nuo konkurencingų kitų šalių vežėjų.
Mobilumo paketo siūlymas riboti kabotažą, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų, atimtų galimybę teikti transporto paslaugas kitose šalyse. Kabotažo metu prekės gabenamos ne iš Lietuvos ar Lenkijos į kitas šalis, o tarp ES šalių, pavyzdžiui, iš Vokietijos į Italiją ar Prancūziją.
"Europos Parlamentas siekia įvesti apribojimus, kad mūsų šalių vežėjai negalėtų vežioti tų prekių. Lietuva labai palaiko mūsų siekius ginti Lenkijos vežėjų teises. Kartu su ministru R. Masiuliu mes negalime sutikti, kad būtų priimami sprendimai, kurie šiuo metu yra užginčyti Prancūzijoje ir Vokietijoje. Mes prieš protekcionizmą, ribojantį konkurencines galimybes", - teigė A. Adamczyk.
GRĖSMĖ. "Mums iškilo ekonomikos ir darbo praradimo grėsmė. Tai labai rimtas klausimas", - sako Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
"Iškilo darbo praradimo grėsmė"
"Šiaurės ir Rytų Europos šalys yra labai stiprios pervežimų rinkoje. Lietuvos pervežimo kompanijos yra tarp didžiausių Europoje. Jos uždirba 6 proc. mūsų BVP. Tas Mobilumo paketas, kuris dabar siūlomas Europos Parlamente, gali užmušti visą šitą mūsų pramonę. Lietuvos valstybei tai būtų didžiulis smūgis. Mūsų vilkikų savininkai, tarp jų ir Klaipėdoje įsikūrusi "Vlantana", sako, kad jeigu bus priimtas paketas, jie bus priversti savo įmones iškelti į Vakarų Europą, nes pagrindinį krovinių vežiojimo darbą mūsų vežėjai atlieka būtent Vakarų Europoje. O Mobilumo paketas reikalauja, kad vilkikai vis grįžtų namo, kas mums visiškai nepriimtina, kaip ir Lenkijai. Todėl mes su ponu Adamczyku rimtai kovojame.
Be to, esame sudarę grupelę, kurioje yra vengrų, bulgarų, rumunų, latvių ministrai. Mes visi kartu Europoje, kur tik galime, darome spaudimą. Mums iškilo ekonomikos ir darbo praradimo grėsmė. Tai labai rimtas klausimas", - sakė susisiekimo ministras R. Masiulis.
Didžiausia problema - reikalavimas grįžti
Asociacijos "Klaipėdos vežėjai", vienijančios 12 narių, vadovas ir UAB "Colourstone" akcininkas Rimvydas Stropus sako, kad pagrindinė problema - privalomas vilkikų grįžimas į savo šalį po keturių darbo savaičių. Lietuvos transporto įmonėms dirbti Vakarų Europos rinkoje netgi techniškai būsią neįmanoma.
"Šis reikalavimas absurdiškiausias. Kiti reikalavimai komplikuoja situaciją, bet bent jau teoriškai yra išsprendžiami. Šiuo metu nemažai valstybių bando juos spręsti. Manau, bus išlygų, atsiras ir būtina infrastruktūra, ir kita. Bent jau ieškoma tam tikrų variantų sprendžiant iškilusias problemas", - sakė R. Stropus.
Pasak jo, draudimas ilsėtis savaitgaliais mašinos kabinoje taip pat yra nesąmoningas, nes šiuo metu vežėjams trūksta nakvojimo vietų. Tačiau šiuo klausimu galima laviruoti, nors, žinoma, tai padidins krovinio gabenimo savikainą, bet teoriškai įmanoma rasti sprendimą.
BE PANIKOS. Klaipėdos vežėjų asociacijos vadovas Rimantas Stropus mano, kad nereikia pulti į paniką ir tiesiog dirbti savo darbą.
"Nepulčiau į paniką"
A. Griciaus autotransporto įmonės savininkas Antanas Gricius mano, kad Lietuvos vežėjams kitos išeities, kaip iškelti savo įmones kitur, nebus. "Jeigu priims tą paketą, bus nesąmonė dirbti. Mašinas varinėti kiekvieną mėnesį į namus - baisiausi nuostoliai", - sakė jis.
Apie tai, kad kai kurios įmonės jau išsiregistruoja iš Lietuvos, teko girdėti ir R. Stropui.
"Nemažai stambių Lietuvos įmonių turi savo filialus kitose šalyse, joms tik reikės išspręsti techninį klausimą, kiek automobilių, į kurį savo filialą perkelti ir perregistruoti. O didžioji dalis smulkesnių įmonių, manau, dar tebelaukia. Juk kol kas tas paketas nepriimtas. Tikiuosi, kad bent jau mūsų valdžia padarys viską, kas įmanoma, kad paketas neįsigaliotų tokios formos, koks dabar yra jo projektas", - kalbėjo R. Stropus.
Klaipėdos, kaip ir visos Lietuvos, vežėjai yra susirūpinę. Aktyvios diskusijos, piketai vyksta nuolatos jau dveji metai.
"Šioje srityje dirbu jau daugiau kaip 20 metų. Nerimas mums niekada nebuvo naujiena. Bet šitas siūlymas yra akivaizdžiai absurdiškas. Norėčiau tikėti, kad užteks sveiko proto neperlenkti lazdos. Jeigu ji bus perlenkta, vadinasi, ketinama radikaliai spręsti transporto sistemos klausimus. Verslo interesai šalis verčia žengti įvairius žingsnius, bet ES teisė turi įvairių priemonių, pavyzdžiui, kad ir veto teisę. Jeigu didžiosios ES šalys ir norėtų, kad toks paketas pradėtų galioti, netgi viena Lietuva turi galimybę pasinaudoti savo veto teise. Matau, kad ir Lenkija, ir kitos Rytų Europos šalys su tuo kategoriškai nesutinka. Todėl manau, kad nereikia pulti į paniką. Dienos neramios, bet mes dirbame savo darbą toliau", - kalbėjo "Klaipėdos vežėjų vadovas".
Rašyti komentarą