Atliekų tvarkymo iššūkis - žiedinė ekonomika

Iš Lietuvoje veikiančių dešimties regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) Klaipėda yra tarp lyderių. Daug prie to, pasak konferencijos pranešėjų, prisideda veikianti "Fortum" jėgainė.

Lietuvos RATC asociacijos viceprezidentas Tomas Vaitkevičius tikino, kad Klaipėdos regionas pagal sutvarkomų atliekų kiekį yra trečias Lietuvoje. Tačiau Klaipėda išsiskiria atliekų susikaupimo norma - vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis Klaipėdoje yra vienas iš didžiausių. To priežastimi gali būti tai, kad atliekos surenkamos aktyviau, arba tai, kad auga pragyvenimo lygis ir žmonės, pirkdami daugiau, sukaupia ir daugiau atliekų. Vis dėlto atliekų daugėja visoje Lietuvoje.

"Kalbant apskritai apie visą Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemą, akivaizdu, kad ji yra užbaigta. Nė vienas kitas šalies regionas to neturi. Klaipėdoje yra nuosekliai sudėliota sistema nuo atliekų surinkimo iki jų sutvarkymo. Didžiulis Klaipėdos pliusas yra "Fortum", kurio įrenginiai leidžia sudeginti atliekas ir jos dar turi energetinę vertę. Galima pajuokauti, kad "Fortum" gauna atliekas iš visos Lietuvos, už atliekų tvarkymą visa Lietuva sumoka būtent "Fortum", o jis gali atpiginti šilumą klaipėdiečiams. Klaipėdiečiai dėl to aiškiai laimi", - sakė T. Vaitkevičius ir pridūrė, kad Klaipėdoje yra mažai atliekų, kurios būtų perdirbamos.

Klaipėdos RATC direktorius Šarūnas Reikalas sakė, kad per 15 įmonės veiklos metų buvo nuveikta daug darbų. Vienas tikslų buvo regioninės sistemos sukūrimas.

"Šis tikslas, mano galva, yra 90 proc. pasiektas, o tai, kas dar liko, yra padaroma ir tai bus padaryta. Tačiau svarbiau, kas bus toliau. Ši konferencija yra optimistinė, tarp svajonių ir darbų, bet esu tikras, kad 80 procentų to, kas čia kalbama, bus padaryta, nes kito kelio nėra", - pabrėžė Š. Reikalas.

Jo teigimu, svarbūs žiedinės ekonomikos iššūkiai iki 2030 metų. Visos Europos mastu turėtų vykti strateginių išteklių taupymas, atliekų tvarkyme siekiama pereiti prie pakartotinio ciklo, ilgai veikiančių daiktų gamybos, mažesnio iškastinių išteklių naudojimo.

"Vyksta diskusija dėl maisto atliekų rūšiavimo - jų surinkimas yra pareiga ar išeitis? Tuos parametrus, kurie yra numatomi žiedinėje ekonomikoje iki 2030 metų, regionas gali pasiekti ir to nedarydamas. Ir Europos dokumentuose šis klausimas vis dar lieka diskusinis, tačiau mes tam esame pasiruošę. Per 15 metų KRATC yra sukūręs, ko gero, tobuliausią sistemą Lietuvoje, kai šiukšlės yra arba sudeginamos, arba atiduodamos perdirbėjams. Tad žiedinės ekonomikos ciklą mes esame pasiekę. Pernai į sąvartyną KRATC išvežė vos 8 proc. komunalinių atliekų, o ES reikalavimas yra iki 2030 metų pasiekti, kad į sąvartynus būtų išvežama ne daugiau kaip 10 procentų. Kitaip sakant, Klaipėda jau lenkia ES reikalavimus daugiau nei dešimtmečiu", - kalbėjo Š. Reikalas.

Tendencija - tausoti aplinką

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė teigė, kad šiuo metu peržiūrimas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis ir komunalinių atliekų kainodaros modelis, kurį siūloma keisti, orientuojamasi į atliekų nelaikymo atliekomis kriterijų patvirtinimą, maisto atliekų surinkimą ir kt.

Kalbant apie maisto atliekų surinkimą, siūloma, kad miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkstančių gyventojų ir daugiau, privaloma surinkti maisto atliekas. Taigi Klaipėdai tai irgi galios ir maisto atliekos turėtų būti surenkamos atskirai. Ši nuostata turi įsigalioti nuo 2019 metų. Gyventojai tokias atliekas turės mesti į naujai atsirasiančius konteinerius.

L. Zukės teigimu, 2016 metų duomenimis, pagal suteikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams ir šalinamų atliekų kiekį sąvartynuose Klaipėdos regionas yra vienas iš pirmaujančių regionų Lietuvoje.

UAB "Ekokonsultacijos" projektų vadovė Inga Muliuolė pristatė ES tendencijas atliekų tvarkymo srityje.

"Einama žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo link. Pirmiausia akcentuojama atliekų prevencija, po to - atliekų surinkimas ir perdirbimas. Taigi einama prie dar didesnio rūšiavimo žmonių namuose ir perdirbimo skatinimo. Lietuva šiandien perdirbimo srityje ES kontekste atrodo visai neblogai, bet numatoma pasikeitimų, tad dar bus ką veikti, kad būtų pasiekti nauji reikalavimai", - teigė specialistė.

O MB "Ecotilia" direktorė Daiva Berankienė atkreipė dėmesį į šiuo metu primirštą sritį - šlako panaudojimą.

"Šlaką galima panaudoti žymiai plačiau nei tai daroma dabar. Tačiau trūksta reglamentavimo - daugelyje šalių reikalingi teisės aktai yra priimti, o Lietuvoje to dar nėra. Galėtume prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo prisidėti žymiai daugiau. Sudeginus atliekas lieka pelenai, juos vežame į sąvartyną. Juos galima perdirbti ir naudoti įvairiose srityse, pavyzdžiui, pasaulyje šlakas naudojamas keliams tiesti, gaminti betonui, uosto reikmėms, pylimams, poliams, tranšėjoms užpilti, kaip izoliacinė medžiaga. Japonijoje net naudojamas žemės ūkyje", - vardijo D. Berankienė.