"Žalioji" laivyba Klaipėdai atveria naujų galimybių

Pasaulyje vis aukščiau keliama aplinkosaugos standartų kartelė – iššūkis daugelyje sričių, kurias siekiama paversti švaresnėmis. Laivybos sektorius nėra išimtis. Visgi šiandien Klaipėdoje įvykęs Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterio atstovų bei užsienio ekspertų susitikimas parodė, kad mūsų šalies specialistai su „žaliaisiais“ iššūkiais susidoroja sklandžiai. Maža to – yra sukaupę vertingos patirties ir kompetencijų, atveriančių naujų galimybių SGD laivų statybos srityje.

Klaipėdos mokslo ir technologijos parke susirinkusieji klausėsi ekspertų pranešimų apie SGD laivų statybą, šios srities technologijų naujoves ir pažangius sprendimus, SGD laivybos plėtros perspektyvas. Pastarosios yra išties daug žadančios: nuo 2000 m. pasaulyje pastatyta per 80 įvairios paskirties SGD kuru varomų laivų ir jų poreikis bei užsakymo mastai išlieka labai dideli.

Galima numanyti, kad šios tendencijos nesikeis, nes drauge su augančiais aplinkosaugos standartais, auga ir visuomenės dėmesys šiai sričiai. Politikų žingsniai tarptautiniame lygmenyje, pavyzdžiui, reikšmingas Paryžiaus susitarimas, akivaizdžiai liudija norą pasiekti labai konkrečių ir juntamų pokyčių mažinant aplinkos taršą.

Vienas pagrindinių sprendimų, užtikrinančių žymiai mažesnę taršą laivybos srityje, yra SGD kuro naudojimas. SGD yra netoksiškas, nekancerogeninis skystis. Tai skiria jį nuo naftos produktų – benzinų, propano ir butano dujų mišinio bei kitų. SGD, patekus į aplinką, greitai garuoja, nepalieka liekanų vandens paviršiuje ar grunte. Apskritai SGD pramonė pasižymi ypatingu saugumu, patvirtintu ilga infrastruktūros ir transporto plėtojimo istorija, siekiančia daugiau nei 40 metų. Pasauliniu mastu nėra fiksuota incidentų dėl kurių būtų žuvę žmonės, ar būtų padaryta žala gamtai.

Naudojant SGD technologijas laivuose, į aplinką išmetama 25 proc. mažiau anglies dvideginio, mažesnė tarša ir kalbant apie kitas neigiamą poveikį turinčias medžiagas. Susitikimo Klaipėdoje dalyviai atkreipė dėmesį ir pasidžiaugė, jog laivuose Baltijos jūros regione SGD technologijos diegiamos labai sparčiai, juntamas didelis entuziazmas jas toliau tobulinti ir pritaikyti praktiškai.

Lietuvos pozicijos šiame fone yra tvirtos, o Klaipėdos situacija – išskirtinė ir kupina didelio potencialo. SGD terminalo ir paskirstymo stočių atsiradimas atveria naujas galimybes verslui bei naujas rinkas, kalbant ne tik apie SGD distribuciją, bet taip pat ir apie SGD laivų statybą.

Lietuvos SGD klasterio atstovai susitikimo metu atkreipė dėmesį, kad būtent Klaipėdoje buvo pastatytas pirmasis didžiausias RO-RO keltas, varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis. Kitas reikšmingas pasiekimas – žemsiurbė, pastatyta bendradarbiaujant klasteriui priklausančiai „Vakarų laivų gamyklai“ ir Danijos laivų inžinerijos kompanijai „OSK Ship Tech“. Šiuose projektuose dalyvavę Lietuvos specialistai neabejoja, kad patirtis ir įgytos kompetencijos užtikrintų visas galimybes čia, Lietuvoje, pastatyti ir naują SGD kuru varomą žemsiurbę – planai apie šį laivą yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto planuose.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke penktadienį vykęs renginys sulaukė kelių dešimčių dalyvių iš Lietuvos ir užsienio – Lietuvos SGD klasteriui priklausančių įmonių ir įstaigų atstovų bei kviestinių svečių. Šiuo metu minėtam klasteriui priklauso „Klaipėdos nafta“, „Vakarų laivų gamykla“, Klaipėdos universitetas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, pasaulinė automatikos sprendimų kompanija „Emerson“. Klasterio tikslas – vienyti mokslą bei verslą kurti ir pritaikyti praktiškai žinias SGD srityje Baltijos regione.