Terminalas kainuoja vis brangiau

Pernai gruodžio 3-ioji buvo šventė. Atplaukė SGD terminalas, ir kasdien už jį ėmėme mokėti po beveik pusę milijono litų. EPA-Eltos nuotr.

Ištisus 10 metų už suskystintų gamtinių dujų terminalo laivo nuomą Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG Ltd.“ kasdien mokėsime ir jau mokame po 523 tūkst. litų. Iš viso už nuomą teks pakloti 1,8 mlrd. litų, kai norvegai šį laivą Pietų Korėjoje užsakė pastatyti už 838 mln. litų. Vien per pirmąjį pusmetį iki vakarykštės dienos nuoma atsiėjo jau 92,5 mln. litų, arba 26,8 mln. eurų. Dar 350 mln. litų (101 mln. eurų) išleista paties terminalo statybai. Negana to, ekspertai abejoja tokio brangaus projekto ekonomine nauda.

„Net ir iš dabartinės perspektyvos, žinant ne tik terminalo, bet ir terminalo dujų kainą, sunku atsakyti, kiek šis projektas atsipirks ir ar atsipirks. Trumpuoju laikotarpiu tai toks projektas iš viso labai sunkiai paaiškinamas, nes naftos kainos krinta. O žiūrint į ilgesnę perspektyvą sunku nuspėti, kaip keisis naftos kainos. Tik saugumo požiūriu terminalas duos tikrai daug“, - sakė Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius.

Specialistas įsitikinęs, kad terminalą pasistatyti buvo galima daug pigiau.

„Aišku, kokia dabar yra kaina, tokia yra, nieko nebepakeisi. Tačiau aš jau prieš pradedant projektą ne kartą sakiau, kad tokių didelių terminalų, kurie patenkintų vienos energetiškai izoliuotos šalies poreikius dviem šimtais procentų, niekas nestato. Stato, kad patenkintų 20, 30, galų gale 50 proc. poreikių. Tada ir daug pigiau, ir visos dujos išnaudojamos. O dabar, kai toks didžiulis terminalas, visos problemos iš to kyla, įmonės įpareigotos dalį brangesnių dujų pirkti iš terminalo“, - dėstė V.Lukoševičius.

Pasak jo, dabar taip išėjo, kad ne terminalas tarnauja verslui, o verslas terminalui.

„Visa našta užkrauta verslui. Mes kažkodėl puolame iš vieno kraštutinumo į kitą, statydami tokio dydžio terminalą. Mes ne kartą sakėme, kad reikėjo daryti diversifikuotą energetiką, kad būtų ir elektros perdavimo tinklams vietos, ir biokurui, galbūt ir durpėms. O kai tokios pernelyg didelės investicijos padarytos, tai reikia išlaikyti tą brangią infrastruktūrą. Kas bus, jei dar ir atominę elektrinę vartotojams su visomis jos išlaidomis užkabins? Alternatyvas reikia protingai naudoti“, - akcentavo mokslininkas.

V.Lukoševičius teigė, kad joks pasaulio mokslininkas negalėtų pasakyti, ar dabar mes, turėdami terminalą, už dujas mokame pigiau ar brangiau nei tuo atveju, jei terminalo neturėtume.

„Sunku pasakyti, nes yra labai daug dedamųjų. Ir be terminalo bendras dujų kainos lygis krinta, nes nafta pinga. O nafta yra alternatyva dujoms. Todėl neįmanoma atskirti, kokį poveikį kainoms davė vien tik terminalas. Kitas dalykas - ta pati Rusija, kuriai dabar verkiant reikia pajamų, stengiasi parduoti bet ką už bet kiek, kad tik biudžetas gautų pajamų. Todėl ir sunku pasakyti, kiek čia suveikė terminalas, o kiek makroekonominiai dalykai. Tikrą terminalo poveikį bus galima pamatyti, kai į tarifus nebebus įskaičiuotos „Gazprom“ permokos. Terminalo dujos kiek pigesnės nei „Gazprom“, bet kai prisideda visi terminalo išlaikymo mokesčiai, kurie yra milžiniški, tai gaunama ta pati kaina. Galime džiaugtis, kad bent jau nepabrango, nes vartotojams į tarifus įskaičiuota permoka už „Gazprom“ atpigintas dujas. Sunku tikėtis, kad terminalo dujos nebrangs, kai permokos baigsis“, - sakė V.Lukoševičius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“