SGD terminalo plėtra: ekspertai mato gerą ateitį

Tokios nuomonės laikėsi SGD rinkos specialistai ir uostininkai iš užsienio, skaitę pranešimus Klaipėdoje vykusiame Baltijos uostų organizacijos (BPO - angl. Baltic Ports Organization) SGD forume.

Jo metu "Klaipėdos naftos" partnerės - pirmaujančios SGD, kaip jūrinio kuro tiekėjos Vokietijos bendrovės "Bomin Linde LNG" - pardavimų ir verslo plėtros direktorius Bominas Janke (Bomin Janke) atskleidė, jog SGD bunkeriavimui skirtas 6 500 kub. m talpos laivas Klaipėdos uoste galėtų "apsigyventi" 2017-ųjų viduryje. Abi bendrovės kartu plėtoja šį projektą.

Ką jau daro?

Žinia, "Klaipėdos naftos" vadovai jau nekart viešai minėjo, kad dabartinis jų tikslas yra maksimaliai suefektyvinti SGD terminalo veiklą, "kad jo išlaikymo kaštai Lietuvos vartotojams būtų kuo mažesni". Dar geresnio efektyvumo siekiama kuo labiau išnaudojant SGD terminalo teikiamas galimybes. Dėl to po konsultacijų ir su vietiniais, ir tarptautinės rinkos dalyviais "Klaipėdos nafta" nusprendė plėsti terminalo veiklą, kad iš jo būtų galima tiekti SGD į kitus mažesnius priėmimo taškus Baltijos jūroje, o autodujovežiais transportuoti į tas žemynines vietas, kur norima turėti alternatyvų dujų tiekimą ar nėra tradicinių dujotiekių arba egzistuoja tik sezoninė paklausa.

"Klaipėdos nafta" jau nuo šių metų pradžios, kai prasidėjo komercinė terminalo veikla, sudarė galimybes iš terminalo laivo "Independence" perpilti SGD į mažesnės talpos tanklaivius. Su Europos Sąjungos pagalba jau baigiamas projektuoti 5 000 kub. m talpos terminalas, kuriame SGD būtų pilamos į autodujovežius. Ši paskirstymo stotis turėtų atsirasti įmonės teritorijoje ties 2-aja krantine.

"Tokios paskirstymo stoties-terminalo statybas numatome pradėti šių metų viduryje, o baigti 2017-ųjų pradžioje arba net 2016-ųjų antroje pusėje", - minėto forumo dalyviams sakė AB "Klaipėdos nafta" SGD terminalo departamento vadovas Tadas Matulionis.

Jis tvirtina, kad esminiai šio mažojo terminalo pranašumai bus tai, kad jis įsikurs neužšąlančiame ir visus metus veikiančiame uoste, galinčiame pasigirti itin patogia geografine padėtimi.

"Be to, ir būsimasis terminalas, kaip ir jau veikiantis, bus visiškai atviras, prieinamas bet kuriam subjektui vienodomis ir skaidriomis sąlygomis. Mūsų pozicija, kad vienodai svarbu yra ir didelės apimties SGD importo, ir mažesnės apimties eksporto paslaugos. Kitur daugeliu atveju prioritetas yra teikiamas tik importui", - sakė T. Matulionis, žadantis itin konkurencingus tokių paslaugų tarifus.

Užsieniečių planai Klaipėdoje

Dar vasario viduryje "Klaipėdos nafta" pranešė, kad su Vokietijos bendrove "Bomin Linde LNG" pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriuo remiantis "bendrovės glaudžiai bendradarbiaus siekdamos kartu plėtoti SGD, kaip jūrinio kuro, rinką bei reikalingą infrastruktūrą".

"Bomin Linde LNG" pardavimų ir verslo plėtros direktorius B. Janke minėto forumo metu pasakojo, kad ši kompanija jau nuo 2011-ųjų dalyvauja Stokholmo (Nynashamno) 20 000 kub. m talpos SGD terminalo veikloje. Būtent į jį, pasak B. Janke, nuo 2017-ųjų ketinama plukdyti dujas iš Klaipėdos.

"Bomin Linde LNG", kuriai priklauso ir pirmasis pasaulyje SGD bunkeriavimo laivas "Seagas", Klaipėdoje ketina bazuoti 6 500 kub. m talpos SGD bunkeriavimo laivą su šaldymo įrenginiais, nes perpilant dujas padidėja temperatūra ir jas būtina šaldyti. Jis, anot B. Janke, į Klaipėdą turėtų atplaukti apie 2017-ųjų birželį.

"Esame nepriklausomi, galime rinktis įvairius SGD tiekėjus. Pirksime didelius kiekius dujų, tanklaiviais plukdysim į didįjį Klaipėdos SGD terminalą ir vėliau per mažąjį skirstysime bunkeriuodami jūra, veždami autocisternomis. Prioritetas bus teikiamas SGD kaip jūrinio kuro tiekimui, paskui - mažiems SGD terminalams Hamburge, Stokholme bei kitiems, ir galiausiai - žemyniniam tiekimui autocisternomis. Ši verslo kryptis ypač perspektyvi Latvijoje ir Lenkijoje", - teigė B. Janke.

Prieš porą savaičių "Klaipėdos nafta" pranešė, kad būsimoji jos SGD paskirstymo stotis jau domina estus - vienintelė Estijos SGD tiekėja bendrovė "JetGas" OÜ iš šios stoties planuoja vežti SGD autodujovežiais ir aprūpinti jomis Baltijos šalių pramonės įmones bei plėsti SGD išdujinimo stotelių tinklą. Ji su "Klaipėdos nafta" pasirašė preliminarią sutartį dėl SGD paskirstymo stoties pajėgumų rezervavimo. "JetGas" tikisi galėsianti pradėti SGD krovą iškart prasidėjus stoties veiklai.

"JetGas" jau plečia SGD išdujinimo stočių tinklą Estijoje. Pirmoji tokia stotelė įrengta Kuresarės mieste Saremos saloje pernai birželį. Antroji - pradėjo veikti prieš porą savaičių. Šiemet bendrovė planuoja įrengti dar 3, o 2016 - dar 4 tokias stoteles.

"Mūsų pagrindiniai klientai yra pramonės įmonės, turinčios švarios, lengvai panaudojamos aukšto efektyvumo pirminės energijos poreikį. Išdujintos SGD yra būtent toks kuras ir jo paklausa ateityje augs. Gamtinių dujų skystinimo technologija leidžia SGD gabenti ten, kur nėra prieigos prie gamtinių dujų tinklų. Matome Klaipėdos SGD terminalą ir planuojamą paskirstymo stotį kaip rimtą alternatyvą kurti visiškai naujus SGD ir gamtinių dujų tiekimo maršrutus Baltijos šalyse", - pažymi Janekas Parkmanas (Janek Parkman), "JetGas" valdybos narys.

"Kitos kaimyninės šalys taip pat ima žengti analogiškus žingsnius - artimiausiu metu planuojame pasirašyti dar keletą preliminarių SGD paskirstymo stoties pajėgumų rezervavimo sutarčių", - tvirtina AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Vakar "Klaipėdos nafta" pranešė, kad su viena iš pirmaujančių Lenkijos gamtinių dujų ir elektros tiekėjų bei didžiausia SGD tiekimo kompanija DUON pasirašė susitarimą dėl SGD perkrovos per antžeminę paskirstymo stotį.

„Klaipėdos SGD paskirstymo stotis geografiškai yra patraukli aprūpinant SGD Šiaurės rytų Lenkijos pramonės objektus“, - sakė M. Bartuška.

SGD šiam Lenkijos regionui bus tiekiamos autodujovežiais.

„Per pastaruosius dvejus metus susidūrėme su tam tikru sąstingiu Lenkijos SGD rinkoje, todėl terminalas Klaipėdoje su skirstymo stotimi reiškia mums tiek ir tiekimo saugumą mūsų klientams, tiek ir galimybę pasiūlyti SGD platesnei vartotojų grupei. Atsižvelgdami į naujų SGD tiekimo šaltinių atsiradimą prognozuojame, kad Lenkijos SGD rinka sparčiai augs per ateinančius kelerius metus", - pranešime cituojamas Mariušas Kalinskis (Mariusz Caliński), DUON generalinis direktorius.

Verčia ir ekologiniai reikalavimai

BPO, vienijančios 45 devynių šalių uostus, generalinis sekretorius Bogdanas Oldakovskis (Bogdan Oldakowski), kalbėdamas apie nuo šių metų įsigaliojusią naują sieringumo direktyvą, reikalaujančią Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje plaukiojantiems laivams naudoti mažesnės taršos kurą, akcentavo, jog yra itin negerai, kai vieningoje Europoje taikomos skirtingos taisyklės (to nereikalaujama kitose jūrose).

"Visgi tokie įvairių jūrinių organizacijų protesto balsai nebuvo išgirti ir vis labiau suvokiama, kad SGD šiuo atveju yra gera išeitis. Dėl to jau 11 Baltijos šalių uostų, tarp jų - ir Klaipėda, įgyvendina SGD bunkeriavimo projektus", - sakė B. Oldakovkis.

Tačiau kol kas abiejuose minėtose jūrose ir Lamanšo sąsiauryje dirbančios linijinės laivybos kompanijos, ypač dėl kritusių įprastinio kuro kainų, ne pereina prie SGD, o instaliuoja į savo laivus vadinamąsias dujų plautuves. Tai, BPO duomenis, jau padaryta apie 40 proc. jų laivų.

"Tačiau yra ir priešingų žingsnių - SGD bunkeriamo paklausa jau fiksuojama Stokholmo, Helsinkio uostuose, jau yra statomi užsakyti SGD varomi tiek keleiviniai laivai, tiek ir konteinervežiai. Tad esu įsitikinęs, kad SGD yra tikrai gera išeitis laivybos sektoriui", - sakė BUO atstovas.

"Bomin Linde LNG" atstovas B. Janke minėjo 16 SGD varomu laivų, jau dirbančių šiame regione. Dauguma jų - Norvegijoje. 18 tokių naujų laivų, anot jo, jau yra užsakyta. B. Janke prognozuoja, kad jau kitąmet į Klaipėdą atplauks pirmas SGD varomas konteinervežis. Toks per metus sunaudoja 7-8 tūkst. tonų SGD.

"Pavyzdžiui, "Viking Line" keltas "Viking Grace", šiuo metu plaukiojantis tarp Turku ir Tukholmos, SGD pildomas šešis kartus per savaitę, tokia procedūra užtrunka iki 40 minučių. Nuo 2013-ųjų iki šiol - jokių incidentų", - pasakojo B. Janke.

Norvegijoje įsikūrusios kompanijos "Sund Energy AS", padėjusios savo konsultacijomis bendrovei LITGAS sudaryti kontraktus dėl SGD tiekimo, vyresnysis konsultantas Seržju Maznicas (Sergiu Maznic) pateikė duomenis, kad iš viso jau yra 50 SGD naudojančių laivų, 77 statomi.

"Laivas "Kvitbjorn" yra pirmasis, nuplaukęs nuo Kinijos iki Norvegijos naudodamas vien SGD - pasipildė jų Singapūre, Indijoje ir Ispanijoje. Tai - ilgiausia tokia kelionė, baigta šiemet kovo 29-ąją Bergene", - pasakojo S. Maznicas.

"Bomin Linde LNG" atstovas B. Janke prognozuoja, kad SGD pasiūla iki 2020 m. augs kur kas sparčiau nei paklausa, ypač dėl padidėsiančių JAV eksporto galimybių.

"SGD tiekėjai, žinoma, aiškina, kad pasiūla nebus didesnė nei paklausa. Tačiau SGD pinga, nors ir ne tiek, kiek tradicinis jūrinis kuras. Prieš tejus metus apie tokį SGD kainų lygį niekas negalėjo net pagalvoti. Tačiau bent jau kol kas laivų savininkus atbaido SGD rinkos neišmanymas, tiekėjų siekis pasirašyti ilgalaikius kontraktus, kai jie yra įpratę perkant tradicinį kurą kliautis momentiniais sandoriais. Tačiau didieji SGD tiekėjai jau domisi ir mažesnių apimčių tiekimu, bunkeriavimu. Taigi, laivų savininkams teks laužyti galvas, kokius laivus užsakyti - varomus įprastiniu kuru, tik SGD, ar galinčius naudoti abu, nors tai mažina laivo efektyvumą, kas yra itin svarbu", - sakė S. Maznicas.

Beje, jis dar prieš pradėdamas savo pranešimą pajuokavo, kad prieš dvejus metus SGD rinkos dalyviams ir specialistams buvo itin sunku teisingai ištarti Klaipėdos pavadinimą.

"Dabar visi jį jau žino. Ačiū "Klaipėdos naftai", kad ji išryškino šį miestą žemėlapyje", - sakė pranešėjas.