SGD inžinerijos studijos - lyg VIP bilietas į tarptautinę darbo rinką

Lietuvos SGD klasterio koordinatorius ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas tvirtina, jog sparti SGD industrijos plėtra jaunimui atveria perspektyvas dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

"Nuo praėjusių metų rudens Klaipėdos universitete rengiami SGD terminalų inžinerijos specialistai įgis išskirtinių žinių ir gebėjimų, būtinų norint dirbti su kriogeniniais skysčiais ir dujomis. Tad būsimųjų inžinierių kompetencijų spektras apims ne vien SGD, bet ir helį, vandenilį, azotą. Tai reiškia dar platesnį veiklų diapazoną", - sako A. Sutnikas.

"Jei turite rimtų karjeros ambicijų ir norite jas įgyvendinti greitai, rinkitės SGD, nes žmonių, išmanančių šią sritį, pasaulyje kol kas yra mažai", - mokymų metu Klaipėdoje bendraudamas su KU studentais akcentavo kompanijos SGS ekspertas iš Belgijos Sven Lataire, atsakingas už SGD plėtrą.

Išskirtinė praktika

Šiems žodžiams pritaria ir KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Tatjana Paulauskienė. Anot jos, Energetikos ministerijos kartu su partneriais inicijuota studijų programa yra vienintelė Baltijos jūros regione - SGD specialistų neruošia nei Vokietijos, nei Suomijos, nei kitų Baltijos šalių universitetai, o studijos, kaip ir daugelis inžinerinės krypties mokslų, yra trumpesnės - 3,5 metų trukmės.

"Programą ruošė didelė mokslininkų ir užsienio ekspertų komanda. SGD sritis yra sparčiai besivystanti, didžiuliai projektai vyksta visame regione - Lenkijoje jau yra antžeminis terminalas ir yra planų plėstis, estai planuoja statyti mažos apimties terminalą, latviai taip pat nesnaudžia ir ieško būdų patogiam SGD varomų laivų bunkeriavimui. Be to, SGD panaudojimo galimybėmis itin domisi ir pramonė. Infrastruktūra plečiasi ir privalu ruošti žmogiškuosius resursus", - sakė T. Paulauskienė ir neabejojo, jog mokslus KU baigę studentai be vargo ras darbo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Pernai SGD mokslus KU pasirinko 11 studentų. Šiemet tikimasi sulaukti dar maždaug 15-os. Anot mokslininkės, siekiama paruošti įvairiose srityse galinčius orientuotis žmones - nuo darbo SGD laive-terminale, dujų bunkeriavimo iki jų tiekimo buitiniams ir pramoniniams vartotojams. Taip pat išsamiai susipažįstama su SGD sritį reglamentuojančiais teisės aktais.

Universitete atitinkamus dalykus dėsto ne tik šios įstaigos mokslininkai, tačiau ir SGD terminalo operatoriaus AB "Klaipėdos nafta" (KN) ekspertai, SGD klasteriui priklausančių tarptautinių bendrovių "Emerson Process Management", "SGS Klaipėda Ltd." atstovai, mokslininkai iš Belgijos, Italijos, Suomijos ir kitų šalių. Pirmuosius SGD dujų terminalų inžinerijos studijų programos metus baigiantys studentai jau dalyvavo 5 seminaruose su užsienio šalių ekspertais.

Itin daug dėmesio skiriama studentų praktikoms, kurios vyks ne tik Lietuvoje. Anot T. Paulauskienės, šiuo metu vyksta derybos su viena iš pasaulio lyderių dujų sektoriuje "Air Liquide", į kurios turimus keliolika mokslinių centrų praktikuotis siekiama išsiųsti dalį studentų. Dalis studentų atliks praktiką SGD laive-terminale "Independence", kur taps ten dirbančių darbuotojų "šešėliais" ir dalyvaus darbiniuose susirinkimuose, stebės, kaip dirbama su terminale esančiais įrenginiais, sužinos apie jų veikimą.

Beje, KN studentus jau buvo pakvietusi apžiūrėti laivo-saugyklos "Independence". 11 studentų priėmė ir informacijos apie laive-saugykloje vykstančius procesus suteikė jo savininko "Hoegh LNG" įgula ir KN SGD terminalo departamento direktoriaus pavaduotojas eksploatacijai Rimas Rusinas.

Mokslininkė tvirtina, jog pastaraisiais metais universitetas jaučią didelį studentų iš užsienio susidomėjimą minėta studijų programa, tad šiais metais tą pačią studijų programą planuojama pradėti dėstyti ir angliškai.

Gauna naujausią informaciją

JAV kompanijos "Emerson", kuri yra viena pirmaujančių technologinių procesų valdymo sprendimų kūrėja pasaulyje, direktorius Baltijos šalims Algirdas Čebatorius tvirtina, jog pastaraisiais metais SGD sektorius auga neįtikėtinais tempais, o tą įrodo ir gausėjantys projektai su pačiomis įvairiausiomis regiono įmonėmis.

"Nepamirškime, jog Europos Sąjunga skatina SGD naudojimą, yra tokios iniciatyvos kaip "Clean Shipping" bei "Ten-T". Tai reiškia, jog SGD rinka tik augs ir jos bus naudojamos ne tik uoste, bet ir kelių transporte. Pavyzdžiui, mūsų bendrovė kartu su Lietuvos SGD klasterio partneriais dalyvauja kuriant inovatyvius produktus siekiant padidinti SGD panaudojimo galimybes bei palengvinti SGD kaip kuro pasiekiamumą regione. Kai sėkmingai baigsime šias inovatyvias programas, Lietuvoje bus pradėta masinė gamyba", - sakė A. Čebatorius.

Kalbėdamas apie KU ruošiamus SGD specialistus "Emerson" atstovas neslepia matantis daug perspektyvų. Ir ne tik SGD srityje - gabių, motyvuotų inžinierių poreikis jaučiamas visose pramonės šakose, o KU paruošti studentai galėtų dirbti daugelyje su nafta ar dujomis susijusių sričių.

"Emerson" teikia reikalingą įrangą KU, svarsto apie galimybę sukurti dinaminį SGD terminalo simuliatorių, o studentus ruošiantys mokslininkai nuolat dalyvauja bendrovės rengiamuose seminaruose apie pokyčius ir naujoves rinkoje.

A. Čebatorius pridūrė, jog džiaugiasi KU mokslininkų profesionalumu ir domėjimusi naujovėmis - jie daug keliauja po užsienį, bendrauja su SGD dirbančiomis įmonėmis, kitų šalių mokslininkais ir studentams perteikia naujausią informaciją.

"Kuo dėstytojas labiau domisi naujovėmis, tuo paskaitos yra įdomesnės ir jų metu suteikiama daugiau praktinių žinių. Turbūt ir studentas rimčiau žvelgia į studijas, nes turi galimybę pamatyti veikiančias technologijas, prie jų prisiliesti", - sakė "Emerson" atstovas.

Apie inžinierių trūkumą nuolat kalba įvairios įmonės. Kad jaučiamas ne tik inžinierių, bet apskritai techninį išsilavinimą turinčių darbuotojų stygius, pripažįsta ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius.

"Uostamiestyje veikiančioms bendrovėms sudėtinga rasti motyvuotus inžinerinės krypties specialistus, nes darbdaviai jau tiesiogiai kreipiasi į aukštąsias mokyklas ieškodami absolventų", - pažymi E. Palevičius.

Norėtų mokslininkų

Plačius SGD panaudojimo horizontus mato ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius teigė, jog mokslininkai ieško būdų kombinuoti SGD teikiamą energiją su atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

"Šnekant apie turimą terminalą, kuris yra gan sudėtingas ir įdomus objektas, turime pripažinti, jog reikalingi savi specialistai. Studentų rengimas Klaipėdos universitete buvo svarbus žingsnis, nes žiūrint į SGD ir mūsų terminalo ateitį tokių darbuotojų perspektyvos yra neblogos. Ypač, kai šnekama apie SGD naudojimą kelių transporte, geležinkeliuose, laivininkystėje. SGD turi perspektyvą, nes, lyginant su dyzelinu ir kitais naftos produktais, tai yra švarus kuras", - sakė instituto vadovas.

Mokslininkas taip pat tvirtina, jog SGD industrija plėtojasi visuose aplinkiniuose regionuose, tad specialistų poreikis augs.

Pasak S. Rimkevičiaus, ateityje institutas tikisi ir daugiau mokslininkų, kurie orientuotųsi į SGD sritį. Šiuo metu 30 doktorantų daugiau orientuojasi į kitas energetikos rūšis, tačiau tikimasi, jog KU auginami SGD specialistai rinksis ne tik praktinį darbą, bet ir tęs mokslinę veiklą bei nagrinėdami SGD taps doktorantais.