Seime - patobulintos SGD terminalo įstatymo pataisos

Pasak projektą pristačiusio energetikos ministro Roko Masiulio, Vyriausybė teikia įstatymo pakeitimus, atsižvelgiant į reikšmingus pokyčius dujų sektoriuje, susijusius su vyraujančiomis dujų vartojimo mažėjimo tendencijomis, kurios kelia riziką tvariam esamos dujų sistemos funkcionavimui ir lemia didėjančias dujų infrastruktūros eksploatavimo ir dujų tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas dujų vartotojams bei dujų sistemos naudotojams.

Pagrindiniu įstatymo pakeitimo tikslu įvardijamas siekis sukurti tvarią ilgalaikę sistemą, kuri subalansuotų naudą, gaunamą iš tiekimo saugumą užtikrinančios dujų sistemos, bei poreikį proporcingai prisidėti prie tokios sistemos eksploatavimo sąnaudų.

Seimo narius ministras informavo, kad Vyriausybė siūlo mechanizmą, kaip dujų tiekimo saugumo papildomąją dedamąją, t. y. alternatyvaus dujų tiekimo šaltinio sukūrimo ir eksploatavimo sąnaudas, vadovaujantis proporcingumo principu, paskirstyti tarp dujų sistemos naudotojų, kuriems Lietuvoje sukurta gamtinių dujų infrastruktūra, įskaitant SGD terminalą, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą.

"Įstatymo pakeitimu siūloma sudaryti sąlygas reguliuojamiems energijos gamintojams įsigyti SGD terminalo būtinąjį kiekį iš paskirtojo tiekėjo už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą prognozuojamą dujų rinkos kainą, o skirtumą tarp šios kainos ir SGD įsigijimo kainos kompensuoti per papildomą dedamąją, proporcingai paskirstomą tarp visų dujų sistemos naudotojų. Siūloma sudaryti sąlygas lankstesniam SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimo procesui, paskirstymui ir tiekimui reguliuojamiems energijos gamintojams", - sakė R. Masiulis.

Pasak ministro, atsižvelgiant į gamintojų deklaruojamus poreikius, t. y. dujų vartojimo prognozes, būtų numatoma galimybė terminalo operatoriui tam tikrais laikotarpiais nevykdyti dujinimo, išlaikant terminalo pasirengimą bet kuriuo metu pradėti dujinimą, paskirtajam tiekėjui realizuoti perteklinę SGD būtinojo kiekio dalį rinkoje prieinamais ekonomiškai naudingiausiais būdais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Spalio 13 d. Seimas grąžino tobulinti pirmąjį šių pataisų projekto variantą. Pasak R. Masiulio, pagal naująjį paskaičiavimą absoliučiai daugumai miestui, net ir tų, kurie naudoja biokurą, šis naujas modelis turėtų turėti teigiamą įtaką.

"Viso labo tik keturiems miestams (Utena, Šalčininkai, Akmenė, Šakiai) maždaug apie 1 proc., 2 proc., maksimaliai Šakiuose - 4 proc. dėl šio modelio šiluma galėtų pabrangti, bet dėl biokuro kainos sumažėjimo, kuri sumažėjo 20 proc., efektas net ir šiems miestams turėtų būti teigiamas, tai yra šiluma kaip tik turėtų mažėti. O tokiuose miestuose, kaip Birštonas, Radviliškis, Kaišiadorys, Elektrėnai, Pakruojis, Kaunas, Kretinga, Anykščiai, Šiauliai, Vilnius, Joniškis, Klaipėda, Švenčionys, Ukmergė, Jonava, Panevėžys, Visaginas, Nemenčinė ir keliuose kituose, šilumos kainos kritimas, mažėjimas būtų nuo 1 proc. iki Visagine 10 proc.", - pabrėžė ministras.

Projektui po pateikimo pritarė 76, prieš balsavo 3, susilaikė 9 Seimo nariai. Vyriausybės siūlymu projektas bus svarstomas skubos tvarka, pagrindiniu paskyrus Ekonomikos komitetą. Numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data - lapkričio 12 d.