Pakartotinis verdiktas: SGD stočiai reikės mažiau procedūrų

Anksčiau su stoties statybos rangovu darbų sutartį "Klaipėdos nafta" planavo pasirašyti 2015-ųjų gruodžio pradžioje, tačiau dėl procedūrinių priežasčių jo išrinkimo konkursas užtruko ilgiau. Visgi ir toliau teigiama, kad viskas vyksta taip, kad projektas būtų baigtas kaip ir numatyta - 2017-aisiais.

Kas planuojama?

"Klaipėdos naftos" vadovai nekart viešai minėjo, jog dabartinis jų tikslas yra maksimaliai efektyvinti SGD terminalo veiklą, "kad jo išlaikymo kaštai Lietuvos vartotojams būtų kuo mažesni". Geresnio efektyvumo siekiama labiau išnaudojant SGD terminalo teikiamas galimybes. Dėl to po konsultacijų ir su vietiniais, ir su tarptautinės rinkos dalyviais "Klaipėdos nafta" nusprendė plėsti terminalo veiklą, kad iš jo būtų galima tiekti SGD į kitus, mažesnius, priėmimo taškus Baltijos jūroje, o autodujovežiais transportuoti į tas žemynines vietas, kur norima turėti alternatyvų dujų tiekimą, ar ten, kur nėra tradicinių dujotiekių arba egzistuoja tik sezoninė paklausa.

Tad su Europos Sąjungos pagalba buvo pradėtas projektuoti 5 000 kub. m talpos terminalas (penkios horizontalios, vakuuminio izoliavimo, slėginės talpyklos), kuriame SGD būtų pilamos į autodujovežius. Ši paskirstymo stotis turėtų atsirasti įmonės teritorijoje ties 2-ąja krantine. Antruoju projekto etapu numatoma padidinti SGD talpyklų parką nuo 5 iki 10 tūkst. kub. m.

AAA atrankos išvadoje rašoma, kad arčiausiai Burių g. 19 sklype planuojamos SGD stoties - už 440 m - būtų I Melnragės gyvenamasis rajonas, tačiau artimiausias namas (Molo g. 2A) yra nutolęs apie 570 m.

Per metus numatoma bunkeriuoti 250 laivų, iš kurių per valandą būtų išpilama apie 500 kub. m SGD. Jei būtų įgyvendintas ir antrasis projekto etapas, laivų skaičius išaugtų dvigubai.

Teigiama, kad SGD paskirstymo stotyje įrengta priešgaisrinė sistema bus integruota į esamą "Klaipėdos naftos" priešgaisrinę sistemą papildant ją atitinkamais įrenginiais. Planuojama papildomai įrengti vandens siurblius, gaisrinius hidrantus, vandens užuolaidas, gaisro monitorius, putų gesinimo sistemą bei miltelinę gesinimo sistemą, priešgaisrinius atitvarus. Numatoma įrengti gaisro, dujų nuotėkio, dūmų, gaisro vietos aptikimo ir galimo SGD išsiliejimo detektorius. Avarijos metu išsiliejusioms SGD dujoms surinkti būti skirti 3 specialūs baseinai.

Išvadoje rašoma, kad dėl šilumos maža dalis SGD garuoja, tačiau jos bus rekondensuojamos, papildomai suspaudžiamos ir grąžinamos atgal į procesą kartu su SGD dujomis. Konstatuojama, kad visas technologinis procesas yra uždaras, todėl esant normalioms veiklos sąlygoms teršalai į aplinkos orą nebus išmetami, o avarijos atveju SGD būtų sudeginamos avariniame degle.

Skaičiavimais nustatyta, kad planuojamas triukšmo lygis ties "Klaipėdos naftos" sklypo ribomis ir už jų, artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, visais paros periodais neviršys triukšmo ribinių dydžių.

Teigiama, kad transportuojant SGD nuo terminalo ties Kiaulės Nugaros sala iki "Klaipėdos naftos" teritorijos laivyba uosto kanale nebus ribojama.

Išvadose taip pat rašoma, kad "Klaipėdos nafta" kartu su tokia stotimi planuojapastatyti ir gamtinėmis dujomis kūrenamą 2 MW kogeneracinę jėgainę.

Eismas nepatiko savivaldai

Numatoma, kad įgyvendinus pirmąjį SGD stoties statybų etapą į įmonę kasdien važiuotų 12 autodujovežių (3 000 per metus), kurie būtų pildomi 2-3 pakrovimo aikštelėse (antru etapu numatoma įrengti dar dvi). 50 kub. m talpos autodujovežis pripildomas per valandą. Teigiama, kad jie važinėtų Pamario, P. Lideikio g., Šiaurės prospektu ir Liepų gatve iki automagistralės. Apskaičiuota, kad Pamario gatve transporto srautas maksimaliai esą padidės apie 2,28 proc., o Lideikio gatve - apie 0,33 proc.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad SGD gabensiančio transporto judėjimas analizuotas kone 100 puslapių Kelių ir transporto tyrimo instituto (KTTI) inžinierių parengtoje studijoje, tačiau pernai gruodį uostamiesčio Saugaus eismo komisijai jos nepakako, kad galėtų apsispręsti, leisti ar ne dujovežiais gabenti dujas Šiaurės prospektu bei Liepų gatve. Esą neatsižvelgta į būsimas gyvenamųjų namų ir prekybos objektų statybas ties Šiaurės prospektu. Be to, sankryžose, per kurias važiuotų dujovežiai, jiems neva galėtų kilti tam tikrų problemų. Pareikšta, kad P. Lideikio ir Herkaus Manto gatvėje reikėtų praplatinti dešiniąją juostą, skirtą posūkiui miesto link, išlyginti sunkiasvoriam transportui problema galintį tapti kalnelį Šiaurės prospekte, ties Kretingos gatve. Taip pat suabejota, ar vilkikams su cisternomis bus pakankamai vietos įsukti iš Šiaurės prospekto į Liepų gatvę.

"Koks bus kompensacijos mechanizmas?" - tada studijos užsakovų klausė vicemeras Artūras Šulcas.

Pastarieji teigė, jog ketina pagerinti Pamario ir P. Lideikio gatvių sankryžos pralaidumą čia įrengdami žiedą (vietoje miesto planuojamo šviesoforo). Kitose sankryžose problemų studijos autoriai teigė neįžvelgiantys. Esą atlikti visi skaičiavimai, ir nėra pagrindo manyti, kad vietos Šiaurės prospekto ir Liepų gatvės sankryžoje dujovežiams neužteks.

Vis dėlto komisija nusprendė kol kas nepritarti pageidaujamam dujų gabenimo maršrutui ir įmonės atstovams bei kelininkams pasiūlė su šiuo prašymu kreiptis dar kartą - prieš tai paruošus atsakymus į klausimus, kaip būtų sprendžiamos galimos minėtos problemos sankryžose.

Nepadėjo ir naftininkų aiškinimas, kad benzinas, kasdien benzinvežiais pristatomas į degalines visame mieste, yra kur kas pavojingesnis krovinys nei SGD.

Prašė persvarstyti

Pernai rugsėjį AAA buvo konstatavusi, kad pagrindiniai motyvai, kuriais remiantis buvo nutarta nereikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūros, yra tai, kad "Klaipėdos naftos" teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo "Natūra 2000" teritorijas ir su jomis nesiriboja, o SGD stotis bus statoma ten, kur jau yra išvystyta visa būtina inžinerinė infrastruktūra. Taip pat akcentuota, kad į aplinkos orą išmetamų teršalų koncentracijos ir triukšmas neviršys ribinių verčių, nedarys neigiamo poveikio požeminiams ir paviršiniams vandenims, neapribos gretimybėse veikiančių įmonių veiklos, "nebus sukeltas neigiamas poveikis visuomenei".

Aiškinta, kad SGD paskirstymo stočiai normatyvinė sanitarinės apsaugos zona (SAZ) yra nenustatoma, tad nepaisant naujo objekto "Klaipėdos naftai" taikoma SAZ išliks tokia pati.

Tačiau suinteresuota visuomenė turėjo teisę AAA teikti pasiūlymus persvarstyti tokią išvadą. Tuo pasinaudojo Klaipėdos savivaldybė, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (KVSC) ir šalia "Klaipėdos naftos" veikiantis Krovinių terminalas.

KVSC atrodė, kad ankstesnėse išvadose yra nepakankamai duomenų apie galimą oro taršą, kvapus, įtaką gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos kokybei, žmonių sveikatai ir kt. Savivaldybės administracija akcentavo, kad 2007-aisiais patvirtintame Bendrajame miesto plane yra nurodymas atlikti PAV teritorijose, esančiose "ypač arti gyvenamosios, rekreacinės, gamtinės aplinkos", ar kur plečiama uosto veikla. Akcentuota, kad nuo paskutinio "Klaipėdos naftos" detaliojo plano patvirtinimo praėjo jau 17 metų, tad būtina įvertinti SGD stoties įtaką "sparčiai besivystančioms ir gretimoms teritorijoms, numatyti ir viešai išdiskutuoti neigiamą poveikį mažinančias priemones". Prikibta ir dėl išvadose pateikto pasiūlymo reorganizuoti Sporto centro salę. Esą tokie siūlymai keičia Savivaldybės turto būklę, bet neaišku, kaip ir kas, ir kada tuos pakeitimus privalės vykdyti.

Krovinių terminalas pareiškė, kad išvadose "nėra pakankamai įvertintas faktas bei neidentifikuotos pavojingos ir ekstremalios situacijos, susijusios su aplinkybe, kad, kartu su automobilių srautu iš AB "Klaipėdos nafta" terminalo į Klaipėdos miesto teritoriją (taip pat ir į kitas teritorijas) kasdien pateks SGD (kurios patenka į pavojingų cheminių medžiagų klasifikaciją)". Šios įmonės nuomone, SGD stočiai turi būti nustatytos apsaugos zonos, tad nebuvo tinkamai įvertinta, ar ji neapribos gretimybėse veikiančių įmonių. Esą pernelyg siaurai buvo tirta ir tai, ar susidarysiančių atliekų tvarkymas atitiks įstatymų reikalavimus.

Visgi AAA dar kartą konstatavo, kad SGD stoties į aplinkos orą išmetami teršalai "neviršys ribinių verčių", o kvapai nesusidarys, nes SGD yra bekvapės, taip pat numatytas uždaras technologinis procesas, o atliekos bus tvarkomos pagal reikalavimus. Akcentuota, kad PAV nepareikalavo nei gaisrininkai, nei paveldosaugininkai.

Galiausiai pati Klaipėdos savivaldybės administracija apsigalvojo bei pernai gruodžio 9 d. pateikė išvadą, kad PAV neprivalomas.

Kas toliau?

"Klaipėdos naftos" Komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Milinienė teigė, kad priimta galutinė atrankos išvada, jog PAV neprivalomas, "įrodo, kad buvo išsamiai aplinkosauginiu požiūriu įvertinta SGD paskirstymo stoties statyba ir eksploatacija, numatytos tinkamos įdiegti priemonės, nebus viršyti nustatyti aplinkos apsaugos standartai".

"Galiojanti išvada užtikrina, kad įmonei bus išduoti SGD paskirstymo stoties eksploatacijai reikalingi leidimai. Dabar toliau vykdomas tarptautinis pirkimas, kurio metu ieškomas rangovas, kuris parengtų SGD paskirstymo stoties projektą ir ją pastatytų. Statybų leidimą tikimės gauti antrąjį šių metų pusmetį", - sakė I. Milinienė.

Anot jos, AB "Klaipėdos nafta" užduotis GDP projektą įgyvendinti 2017 m. Visi reikalingi darbai atliekami planingai ir taip, kad projektas laiku pradėtų veiklą.