Mažės dujų kaina energijos gamintojams

Paskutinį metų ketvirtį energijos gamintojai gamtines dujas pirks po 17,42 euro už megavatvalandę (MWh) be PVM. Tai 7 proc. mažiau, negu Kainų komisijos trečiajam ketvirčiui nustatyta vidutinė rinkos kaina, kai ji buvo 18,74 euro už MWh.

Kainą numušė importuotojai

Pagrindinė gamtinių dujų rinkos kainos mažėjimo priežastis – prognozuojama mažesnė gamtinių dujų importo kaina paskutinį šių metų ketvirtį. Įmonių „Lietuvos dujų tiekimas“, „Haupas“, „Grata group“ ir „Achema“ šių metų spalį-gruodį importuojamų gamtinių dujų vidutinė svertinė kaina, Kainų komisijos duomenimis, bus 16,26 euro už MWh. Ši kaina iš anksto apskaičiuojama pagal galiojančias gamtinių dujų tiekimo įmonių pirkimo-pardavimo (importo) sutartis.

Komisija taip pat įvertino importuotus gamtinių dujų kiekius, kurie dvišaliais sandoriais buvo patiekti didmeninei ir mažmeninei rinkai, importo sąnaudas ir faktinę vidutinę svertinę importo kainą balandžio – birželio mėnesiais. Į kainą taip pat įskaičiuoti dujų prekybos biržoje duomenys.

Komisijos duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą dujas importavo „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Haupas“. Šios įmonės balandį-birželį importavo 1 mln. 397 tūkst. 455 MWh gamtinių dujų. Kainų komisijos skaičiavimais, vidutinė šių įmonių importuotų gamtinių dujų kaina buvo 17,66 euro už MWh. Šiuo laikotarpiu „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje parduota 3175 MWh dujų, ir jų vidutinė svertinė kaina buvo 18,89 euro už MWh.

Perka brangiau, parduoda pigiau

Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato, kad reguliuojami energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“ perka SGD terminalo veiklai būtinąjį kiekį dujų už Kainų komisijos patvirtintą prognozuojamą vidutinę gamtinių dujų rinkos kainą. Skirtumas tarp prognozuojamos rinkos kainos ir „Litgas“ iš Norvegijos kompanijos „Statoil“ įsigyjamų dujų kainos kompensuojamas iš SGD terminalo dedamosios mokesčio, kurį moka visos dujas vartojančios pramonės ir energetikos įmonės šalyje.

Kainų komisija prognozuoja, jog 2017 metais paskirtajam tiekėjui „Litgas“ turėtų būti išmokėta 26,33 mln. eurų SGD terminalo saugumo dedamosios tiekimo sąnaudoms arba skirtumui tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų padengti. „Komisijai 2017 metų gegužės mėnesį perskaičiavus saugumo dedamąją, šis skirtumas sudaro 26,8 mln. eurų“, – „Lietuvos žinias“ informavo Kainų komisija.

Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“ turėtų gauti 65,9 mln. eurų eksploatavimo sąnaudoms, reikalingoms SGD terminalo veiklai užtikrinti, o bendrovė „Amber Grid“ – 0,114 mln. saugumo dedamosios surinkimo ir administravimo sąnaudoms padengti.

Neoficialiais duomenimis, „Litgas“ importuojamos dujos pirmąjį šių metų pusmetį buvo apie 25 proc. brangesnės už rinkos kainą. Gegužę Kainų komisija skelbė, kad šiemet prognozuojama SGD įsigijimo kaina yra 23,55 euro už MWh, o prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina liepos 1-ąją padidėjo nuo 16,45 euro iki 18,74 euro už MWh.

Nuo SGD terminalo veiklos pradžios 2015 metais rinkos kaina, už kurią „Litgas“ parduodavo dujas Lietuvos įmonėms, visada buvo mažesnė, negu pati „Litgas“ dujas pirko iš „Statoil“. Sukurtas finansavimo modelis, pagal kurį jos prekybos dujomis nuostolis dengiamas iš renkamo SGD terminalo mokesčio. Anksčiau jį mokėdavo visi dujų vartotojai, o dabar – įmonės pagal turimus dujų pajėgumus.

2015 metais buvo surinkta 70 mln. eurų, 2016 metais, neaudituotais duomenimis, – 81 mln. eurų, o 2017 metais planuojama surinkti 88,7 mln. eurų mokesčio – vadinamosios saugumo dedamosios. Daugiausia šio mokesčio moka didžiausia šalies dujų vartotoja Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamykla „Achema“.

Nuo 2016 metų į SGD terminalo išlaikymo mokestį įtraukiamos ne tik šio terminalo įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos, bet ir „Litgas“ patiriamas SGD prekybos nuostolis. Kainų komisijos duomenimis, 2016 metais jis buvo 13,75 mln. eurų, prognozuojamas šiemet – 26,8 mln. eurų. Liepą „Litgas“ skelbė, kad SGD terminalo paskirtojo tiekimo sąnaudas sumažino 3 mln. eurų. Pasak įmonės, atitinkama suma turėtų mažėti SGD terminalo išlaikymo sąnaudos.

Vartojimas mažėja, mokestis didėja

2015 metais SGD terminalo veiklą užtikrino tik „Litgas“, o 2016 metais gamtines dujas per SGD terminalą importavo trys įmonės – „Achema“, „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Litgas“. Tai lėmė, kad 2016 metais per SGD terminalą importuojamų gamtinių dujų kiekis išaugo nuo 4,6 teravatvalandės (TWh) 2015 metais iki 14,6 TWh 2016 metais.

Per SGD terminalą importuotos gamtinės dujos pernai sudarė 64 proc. viso Lietuvoje suvartoto gamtinių dujų kiekio, 2015 metais – 18 procentų. Šiemet, kaip prognozuojama, per SGD terminalą bus atgabenta apie 11 TWh dujų, arba 50 proc. viso šalies poreikio.

Lietuvoje 2016 metais suvartota 22,8 TWh gamtinių dujų, arba 9,5 proc. mažiau nei 2015 metais (25,2 TWh). Prognozuojama, kad 2017 metais perdavimo sistema bus transportuojama apie 22 TWh gamtinių dujų.

Mažėjant vartojamų dujų kiekiui neišvengiamai didėja SGD terminalo mokestis, nes jis skaičiuojamas pagal įmonių vartojimo pajėgumus, kurie netiesiogiai susiję su suvartojamu gamtinių dujų kiekiu. Didėjantis deklaruojamų vartojimo pajėgumų skaičius lemia, kad saugumo dedamoji mažėja, mažėjantis deklaruojamų vartojimo pajėgumų skaičius – saugumo dedamosios didėjimą.