Valstybę užvers milijoniniais ieškiniais

Ką tik Neringos savivaldybę sukrėtė žinia, kad antstoliai iš jų sąskaitos siekia išieškoti kone 1,2 mln. eurų nuostolių, kuriuos patyrė nugriauto žuvų restorano Juodkrantėje savininkai. Panašus scenarijus gali pasikartoti ir kitame pajūrio kurorte - ieškinį valstybei ruošia ir Šventojoje pastatyto daugiabučių namų kvartalo "Elija" vystytojai. Tik šį sykį ieškinys gali būti dešimt kartų didesnis.

"Taip, ruošiame ieškinį valstybei. Dirba teisininkai, tad kol kas išsamiai negaliu komentuoti situacijos, kas konkrečiai patirtą žalą turėtų atlyginti. Preliminariai skaičiuojame, kad ieškinys gali siekti maždaug 30 milijonų eurų. Jį pateikti planuojame rudeniop", - planais dalijosi komplekso "Elija" statybą užsakiusios ir prie bankroto privestos bendrovės "Baltijos pirkliai" savininkas Vaidas Šimaitis.

Palangos savivaldybės administracija įsitikinusi, kad "Elijos" statytojų triumfo teismuose atveju kompensuoti nuostolius jiems ir turėtų valstybė, o ne Savivaldybė, kaip nutiko Neringoje.

"Babuinų šalis"

Motyvų pateikti ieškinį valstybei V. Šimaitis turi daugiau nei pakankamai. Pernai rudenį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi padėjo tašką ne vienerius metus užsitęsusiose šio komplekso statybų pažeidimų paieškose. Buvo konstatuota, kad Šventosios pakraštyje iškilęs daugiabučių ir viešbučių kompleksas "Elija" buvo pastatytas nepažeidžiant įstatymų, o valstybės institucijų išduoti statybos leidimai yra teisėti.

Projekto pradžioje skaičiavę, kad iš šio projekto uždirbs 46 mln. litų pelno, bendrovė "Baltijos pirkliai" per septynerius metus, kol vyko bylinėjimasis, ne tik buvo priversta bankrutuoti, bet dar liko skolinga ne tik bankams, bet ir rangovams.

"Kartais man atrodo, kad gyvenu babuinų šalyje, o ne civilizuotoje valstybėje. Patys griauna, paskui patys nusprendžia, kad nereikėjo griauti. Juk realiai šioje istorijoje mes buvome trečia šalis, kuri laukė, kol viena valstybinė institucija teismuose ginčijosi su kita valstybine institucija. Kitaip tariant, valstybė bylinėjosi su valstybe, o kentėjome mes", - apmaudo dėl absurdiškos situacijos, kuri privertė bankrutuoti pelningai dirbusią įmonę, neslėpė V. Šimaitis.

Iki "Elijos" projekto pradžios buvę pelkėti bei šiukšlėmis nusėti laukai buvo sutvarkyti, nutiesti keliai ir takai, pakloti vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynai. Vien į Šventosios infrastruktūrą, kuria naudojasi visi miestelio gyventojai ir poilsiautojai, verslininkai sako investavę per 8 mln. litų.

Paties komplekso statyboms iš bankų buvo paimta per 90 mln. litų paskola, kuri per teisminių procesų laiką su delspinigiais ir palūkanomis išaugo iki 100 mln. litų.

Kainos nukrito perpus

Iš beveik 400 apartamentų buvo spėta parduoti maždaug tik ketvirtadalis, nes pirkėjai nuolat buvo gąsdinami, kad daugiaaukščiai pastatai bus griaunami. Be to, ir bankai nenorėjo kredituoti tokio projekto, dėl kurio vyko teisminiai ginčai.

"Jei skaičiuotume visus realiai patirtus nuostolius, ieškinys valstybei būtų dar didesnis. Juk 2008 metais, kai mes planavome užbaigti komplekso statybas, gyvenamojo būsto kvadratinio metro kaina Šventojoje siekė 12-15 tūkstančių litų, o dabar ji nukritusi iki 6 tūkstančių skaičiuojant litais. Bet mes jau neskaičiuojame to, ko netekome dėl prarasto laiko, skaičiuojame realybę", - kalbėjo V. Šimaitis.

Be to, pasak jo, bendrovė kiekvieną mėnesį patirdavo po 100 tūkst. litų eksploatacijos išlaidų, nes pastatus reikėjo tinkamai prižiūrėti.

"Jei šito nebūtume darę, dabar kalbėtume apie 9 sugriuvusius pastatus", - pabrėžė komplekso vystytojas.

Dėl bylinėjimosi komplekse taip ir nebuvo pastatytas planuotas vandens pramogų parkas.

Po palankiai pasibaigusių teismų be jokių suvaržymų vėl galima pardavinėti apartamentus. Tačiau įmonė privesta prie bankroto, vyksta atsiskaitymai su kreditoriais.

"Liepos pabaigoje turėtų būti priimtas sprendimas, ką toliau daryti su "Elijos" kompleksu", - sakė V. Šimaitis.

Nukentėjo ir valstybė

Bendrovė "Baltijos pirkliai" toli gražu ne vieninteliai nukentėjusieji šioje absurdiškoje istorijoje. Planuotų pinigų negavo ir darbus vykdę rangovai, tačiau ne visi jų žada mesti kovos pirštinę valstybei.

Komplekse vandentiekio bei kanalizacijos tinklus įrengusi ir gatves išasfaltavusi, šaligatvius paklojusi ir aplinką sutvarkiusi Skuodo bendrovė "Kuršasta" prasidėjus byloms iš užsakovo negavo maždaug 4 mln. litų, tačiau "Baltijos pirkliai" kompensavo rangovui šią skolą butais.

"Gavome 14 butų. Deja, parduoti butus nebuvo paprasta, nes pirkėjai baidėsi turto, kuris gali būti nugriautas. Krito kainos, tad mes tikrai negavome tų 4 milijonų. Dar keli butai yra neparduoti, tad kainuoja jų išlaikymas", - pasakojo "Kuršastos" generalinis direktorius Liudvikas Žukauskas.

Visgi skuodiškiai sakė nebekelsiantys bangų ir nebereikalausiantys kompensacijos iš komplekso statybą neteisėtai stabdžiusios valstybės.

"Tai - jau praėjęs etapas. Mums reikia dirbti, o ne bylinėtis", - sakė L. Žukauskas.

Nuostolių patyrė ir butų pirkėjai, kurie už paimtas paskolas mokėjo palūkanas, bet nusipirktu turtu negalėjo naudotis, nes buvo sustabdytos statybos.

Ne ką mažiau dėl to nukentėjo ir pati valstybė. Verslininkai skaičiuoja, kad jei "Elijos" kompleksas būtų baigtas kaip ir buvo planuota 2008 metais, valstybė vien pridėtinės vertės ir pelno mokesčių būtų gavusi maždaug 40 mln. litų. Taip pat valstybė esą neteko įmonės pelno mokesčio, Savivaldybei nesumokėtas žemės ir turto mokestis, galų gale taip ir nebuvo sukurtos planuotos darbo vietos.

"Ir viskas dėl savo darbą blogai išmanančių valdininkų ir jų klaidingų išvadų įsikibusių prokurorų užsispyrimo", - atsiduso V. Šimaitis.

Užkliuvo aukštingumas

Šventosios pakraštyje iškilusio daugiabučių ir viešbučių komplekso "Elija" statytojų bei investuotojų problemos prasidėjo dar 2008 m., kai kilus visuotiniam nelegalių statybų ieškojimo ir bandymų jas nugriauti vajui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nusprendė, kad ir šis objektas yra problemiškas.

Vadovaudamasi šios institucijos išvadomis, esą Palangos savivaldybė tvirtindama žemės sklypo detalųjį planą ir išduodama statybos leidimus galimai padarė teisės aktų pažeidimų, Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą. Prokurorai teigė, esą Šventojoje atsiradusių statinių aukštingumas pažeidžia sovietmečiu parengtą Palangos generalinį planą ir 9 aukštų daugiabučius namus reikalavo nugriauti iki 5 aukštų. Esminis argumentas - esą "Elija" užgožia jūrą ir kopas, nors realiai statiniai buvo pastatyti viduryje laukų, maždaug 600 metrų atstumu nuo jūros.

Tokį prokuratūros skundą Vyriausiasis administracinis teismas atmetė ir net suabejojo, ar prokurorai iš tiesų gynė viešąjį interesą.

Precedentas jau yra

Precedentas, kai dėl sužlugdyto verslo valstybė yra priversta kompensuoti nuostolius, jau yra. Žinia, antstoliai jau kėsinasi į Neringos savivaldybės sąskaitą ir siekia iš jos paimti 1,2 mln. eurų, kurių reikalauja vykdant teismų sprendimus nugriauto Juodkrantės restorano savininkai.

Savivaldybė įpareigota šiuos pinigus sumokėti kartu su VTPSI. Tačiau pastarajai įstaigai neturint sąskaitos, baiminamasi, kad bus areštuota Neringos savivaldybės sąskaita ir taip paralyžiuotas šio kurorto gyvenimas. Iki galimo sąskaitų areštavimo Neringos savivaldybė dar turi tris mėnesius.

Visuomenėje jau sklando kalbos, kad ir kitų nelegaliais pripažintų statinių savininkai svarsto galimybę nebeieškoti galimybių sudaryti taikos sutartis, o nori, kad pastatai jau būtų griaunami, nes tai leistų per teismus iš valstybės išsireikalauti milijonais skaičiuojamus nuostolius.

"Savivaldybė niekuo dėta"

Vytautas KORSAKAS, Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas:
Vaido Šimaičio atvejis yra visiškai kitoks nei Neringos savivaldybės. Skirtingai nei dėl Neringos statinių, V. Šimaitis su Palangos miesto savivaldybe bylą prieš prokuratūrą laimėjo - Savivaldybės patvirtinti detalieji planai ir išduoti statybos leidimai yra pripažinti teisėtais. Kiek mums žinoma, V. Šimaitis prašo atlyginti padarytą žalą dėl to, kad prokuratūra nepagrįstai pradėjo teisminį procesą ir trukdė jam plėtoti verslą.