Valstybė galėtų padėti šeimoms nevirsti bankų skolininkais

Auga algos - auga kainos

Nors kitiems metams prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas, galintis paveikti nekilnojamojo turto (NT) rinką, analitikai sako, kad būsto rinka miestuose yra aktyvi. Pastebima, kad tarp pirkėjų populiarėja ir kotedžai, individualūs namai. Aktyviausia NT rinka išlieka pagrindiniuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur gyventojų skaičius pastovus. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, tarp pirkėjų populiariausi būstai - kuo arčiau miesto centro. „Kalbant apie regionus, čia naujų būstų beveik nestatoma, regionai traukiasi, čia nėra tiek darbo vietų. Tačiau regionų žmonės labiau linkę naujai statyti būstą, nes tokios pasiūlos čia nelabai yra“, - aiškino ekspertas.

Pasak M.Statulevičiaus, Lietuvoje būsto perkamumo kreivė kyla į viršų. Pašnekovas tą aiškina greitesniu atlyginimų augimu, palyginti su augančia būsto kaina. „Būsto kainos per metus vidutiniškai auga 4-6 proc., o atlyginimai atitinkamai iki 10 proc.“, - teigė M.Statulevičius.

Nori savo namų

Lietuviai - gana konservatyvūs ir nori turėti nuosavą būstą, nors, pavyzdžiui, Vakarų šalyse, Skandinavijoje labai populiaru būstą nuomotis. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo teigimu, vakariečiai gyvenamąją vietą per visą gyvenimą gali pakeisti ir 8 kartus, dėl nuolatinio mobilumo čia įprasta nuomotis visą gyvenimą.

„Lietuvoje nuomojasi studentai ar žmonės, neišgalintys įsigyti nuosavo būsto. Tačiau nuomos praktiką į mūsų šalį atneša Vakarų valstybių kompanijos, kurios čia steigia filialus, ir didina besinuomojančių būstą žmonių skaičių. O būsto nuomos rinka yra auganti, aktyvėjanti, bet ji sukoncentruota Vilniuje, Kaune“, - sako pašnekovas.

VMI duomenimis, fizinių asmenų, 2018 metų pradžioje išnuomojusių būstus, buvo 10 482, jų pajamos sudarė 93 264 303 eurus. Kiek žmonių realiai būstą nuomojasi, sužinoti sunku, nes tokia rinka neretai šešėlinė. Tačiau, anot M.Statulevičiaus, situacija gali pasikeisti, nes, kaip minėta, nuomos rinka tampa patraukli verslo įmonėms. Atsiranda modernių bendrabučių, kuriuos galima nuomotis iš verslo ir nebijoti, kad būsite iškraustyti neperspėti.

Pasak eksperto, neretai žmonės nerašo sutarčių, nes nori sutaupyti. „Visgi žodiniai susitarimai gali greitai baigtis, jei šeimininkai sugalvos pakelti nuomos kainą. Jei žmogus nesutinka, jam gali būti pasakyta: „po savaitės išsikraustyk“. Kai labai lengvai išnuomojama, įsipareigojimų nenorima“, - teigia M.Statulevičius.

Galima mokėti mažiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, šiuo metu savivaldybių būsto fondą sudaro 16 105 savivaldybės būstai, 89 proc. jų yra išnuomoti. Ministerija sako, kad savivaldybės būstai ir dabar gali būti nuomojami asmenims ir šeimoms, kurios su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susijusios darbo santykiais, taip pat asmenims ir šeimoms, kurių deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 proc. viršija nustatytus turto ir pajamų dydžius. Pavyzdžiui, įstatyme nustatyta, kad dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus mieste, grynosios metinės pajamos turi neviršyti 11 102 eurų. Vadinasi, jei šeima deklaravo, kad gavo 14 tūkst. eurų pajamų, kas būtų daugiau kaip 25 proc. nuo nustatytos sumos, ji netenka teisės į socialinio būsto nuomą, - aiškina SADM.

Atitikus reikalavimus, asmenys būstą turi išsinuomoti ne trumpiau nei vieniems metams, o nuomos sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tuomet gali gauti kompensaciją. SADM duomenimis, vienam asmeniui kompensuojama dalis, atsižvelgiant į skirtingas būsto nuomos kainas rinkoje, skiriasi. Pavyzdžiui, šiais metais Vilniaus savivaldybėje - 79,87 euro per mėn.; Klaipėdos savivaldybėje - 58,11 euro per mėn.; Šiaulių savivaldybėje - 37,38 euro per mėn. Šiuo metu būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gauna 1979 asmenys.

Lietuvos savivaldybių asociacija pabrėžia, kad municipaliniai būstai yra neprivatizuoti būstai, ir žmonės turi teisę juos privatizuoti.

Oficiali nuomos sutartis visiškai apsaugo

SADM atkreipia dėmesį, jog tam, kad būtų užtikrintos nuomininkų teisės - ypač turinčių vaikų, - svarbiausia yra pasirašyti oficialią nuomos sutartį.

Nuomininkai sutartyje turėtų numatyti ilgesnį nuomos sutarties terminą ir, siekiant išvengti galimų keblių situacijų, aptarti visas galimas sutarties nutraukimo priežastis. Jeigu nuomininkas laikosi sutartyje numatytų įsipareigojimų, tuomet nuomotojas pagal Civilinio kodekso straipsnį galėtų nutraukti nuomos sutartį, įspėjęs nuomininką raštu prieš šešis mėnesius.

Be to, nuo šių metų rugsėjo 1 dienos Paramos būstui įsigyti įstatyme įtvirtinta galimybė savivaldybėms ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių asmenų išnuomoti būstą ir jį pernuomoti socialinio būsto laukiantiems asmenims ir šeimoms. Šiuo atveju būsto nuomos sutartį su nuomotoju sudarys savivaldybė, tai, tikėtina, suteiks didesnį saugumo jausmą nuomotojui.