Uostamiesčio prieigose - lūkesčių perteklius

Žvilg­te­lė­jus į var­žy­ti­nė­se par­duo­da­mo tur­to nuo­trau­kas kar­tais be­lie­ka tik ste­bė­tis, už ko­kį užs­ta­tą bu­vo da­li­ja­mos ban­kų pa­sko­los: na­mų de­gė­sius, su­griu­vu­sias fer­mas ar tik po­pie­riu­je esan­čius sta­ti­nius. Ir ne­men­kos, spren­džiant pa­gal pir­mo­sio­se var­žy­ti­nė­se nu­ro­dy­tas pra­di­nes tur­to kai­nas, orien­tuo­tas į sko­lų dy­džius.

Ta­čiau daug blo­ges­nis pa­jū­rio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) pro­jek­tų li­ki­mas, de­šim­tys teis­muo­se nag­ri­nė­ja­mų ban­kro­tų by­lų pa­si­bai­gia NT vers­lo įmo­nių iš­re­gis­tra­vi­mu. Toks žlu­gu­sių pla­nų kie­kis pa­lie­ka tūks­tan­čius žmo­nių su nuo­sto­liais ir ne­puo­šia Klai­pė­dos ra­jo­no kraš­to­vaiz­džio.

Klai­pė­dos mies­to gy­ve­na­mų­jų te­ri­to­ri­jų plė­to­ji­mo rei­ka­lai nė­ra to­kie pra­sti. Grą­ži­nant že­mę sa­vi­nin­kams pre­ten­den­tų ne­bu­vo daug, o vie­nur ki­tur ma­to­mi ne­po­pu­lia­rūs dau­gia­bu­čiai bend­ro vaiz­do ne­su­ga­di­no. Kai ma­si­nio klai­pė­die­čių per­si­kė­li­mo iš cen­tro į už­mies­tį tem­pas mąž­ta, pir­kė­jų iš­ran­ku­mas di­dė­ja.

Per­ka bu­tus

Klai­pė­dos NT agen­tū­ros „Ai­di­la“ va­do­vo Al­gi­man­to Bru­žo tei­gi­mu, Klai­pė­da ne­ga­li ly­gin­tis su Vil­niu­mi nei gy­ve­na­mų­jų na­mų, nei skly­pų, nei ko­mer­ci­nių pa­tal­pų par­da­vi­mo mas­tais. Ta­čiau net lo­ka­lus pa­gy­vė­ji­mas ro­do, kad NT rin­ka uos­ta­mies­ty­je at­si­gau­na. Kai ku­rie eko­no­mi­kos da­ly­kai, ypač vals­ty­bės ap­sisp­ren­di­mas įsi­ves­ti eu­rą, ska­ti­na gy­ven­to­jus su­krus­ti. Per­nai bu­vo par­duo­da­ma po 200 bu­tų per mė­ne­sį, o šie­met sau­sį, Re­gis­trų cen­tro duo­me­ni­mis, fik­suo­ta 280 bu­tų san­do­rių. Ti­ki­ma­si, kad toks ak­ty­vu­mas truks iki me­tų pa­bai­gos. Eko­no­mi­nės kla­sės se­nos sta­ty­bos bu­tai per­ka­mi kaip in­ves­ti­ci­ja. Juos iš­nuo­mo­jus ti­ki­ma­si 5-6 proc. me­ti­nės grą­žos.

„Pa­gal nau­jų bu­tų par­da­vi­mą Klai­pė­da taip pat ne­ga­li ly­gin­tis su Vil­niu­mi, ten jų par­duo­da­ma po 200-220 per mė­ne­sį, pas mus – po 18. 2013 me­tų pa­bai­go­je Klai­pė­do­je bu­vo 670 nau­jų bu­tų li­ku­tis, dau­gu­ma na­muo­se, pa­sta­ty­tuo­se iki 2011 me­tų. Ta­čiau yra kvar­ta­lų, pa­vyz­džiui, Dra­gū­nai, Da­nės slė­nis, kur ko­ky­biš­kai sta­ty­ti na­mai net per kri­zę bu­vo nuo­lat par­da­vi­nė­ja­mi. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je bu­tų par­da­vi­mo re­zul­ta­tai tei­gia­mi. Taip pat per­nai par­duo­ti 78 gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties skly­pai, o jų mies­te nė­ra daug. Nau­jų ad­mi­nis­tra­ci­nių pa­tal­pų ne­at­si­ra­do, nuo­mi­nin­kų vis dar ieš­ko Vi­tės vers­lo cen­tras. Uos­ta­mies­ty­je nė­ra bend­ro­vių, ku­rios nuo­mo­tų­si di­de­lį plo­tą, dau­gu­mai už­ten­ka šim­to kvad­ra­tų“, - api­bend­ri­na si­tua­ci­ją NT agen­tū­ros va­do­vas.

Pa­na­šiai rin­kos apž­val­go­je nu­ro­do ir Li­nas Juo­zai­tis, „O­ber­haus“ Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no va­do­vas. „2013 me­tų pa­bai­go­je Klai­pė­dos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­je pa­ju­to­me di­des­nį su­ju­di­mą. Žmo­nės la­biau­siai per­ka 1–2 kam­ba­rių bu­tus, ku­rių kai­na svy­ruo­ja nuo 110 tūkst. iki 150 tūkst. li­tų. Daž­niau­siai per­ka­mas se­nos sta­ty­bos būs­tas, dau­gu­ma mo­ka gry­nai­siais pi­ni­gais, tad ga­li bū­ti, jog žmo­nės iš ti­krų­jų sten­gia­si ne­be­lai­ky­ti pi­ni­gų ban­kuo­se, in­ves­tuo­ja, o vė­liau nu­pirk­tus bu­tus nuo­mo­ja ir taip už­dir­ba. Šiais me­tais prog­no­zuo­ja­me apie 5–10 proc. kai­nų au­gi­mą, nes ar­tė­jant eu­ro įve­di­mui ir ban­kams ne­mo­kant pa­lū­ka­nų žmo­nės in­ves­tuos į sau­ges­nį, vė­liau vis tiek at­si­per­kan­tį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą Klai­pė­do­je, Pa­lan­go­je ar Ne­rin­go­je“, - pa­žy­mi L.Juozaitis.

Dži­nas iš butelio

Klai­pė­dos ra­jo­no ta­ry­ba pir­mo­ji ša­ly­je 2007 me­tais pa­tvir­ti­no bend­rą­jį pla­ną, ku­ris at­vė­rė ke­lią keis­ti že­mės pa­skir­tį ir pro­jek­tuo­ti gy­ve­na­muo­sius kvar­ta­lus. „Šiuo me­tu Klai­pė­dos prie­igo­se su­for­muo­ta 80 tūkst. skly­pų, o uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jų li­kę tik 165 tūks­tan­čiai. Nė­ra to­kio skly­pų po­rei­kio, to­dėl pa­ste­bi­mas 60-70 proc. kai­nų kri­ti­mas“, - pa­žy­mi A.Bru­žas.

Jo tei­gi­mu, pers­pek­ty­vą tu­ri tie nau­jie­ji kai­mų kvar­ta­lai, kur yra inf­ras­truk­tū­ra – bent jau as­fal­tuo­tas ke­lias, kaip Baukš­ti­nin­kų–­Gin­du­lių ruo­že ar mi­kroau­to­bu­so marš­ru­tas, kaip Kun­kiuo­se, kad bū­tų ga­li­ma vai­kams pa­siek­ti mo­kyk­lą. Ma­ty­ti, kad pa­klau­sos ne­tu­rin­čio NT lik­vi­du­mas ir su­ma­ži­nus kai­ną ne­kis. Kai per­nai už gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties skly­pus te­ko su­mo­kė­ti di­džiu­lius mo­kes­čius, dau­ge­lis NT plė­to­to­jų ieš­ko­jo pa­grin­di­mo ver­tei ma­žin­ti.

Re­gis­trų cen­tro at­sto­vas spau­dai Ai­das Pe­tro­šius LŽ sa­kė, kad, jo duo­me­ni­mis, Re­gis­trų cen­tras iki šiol iš ban­kų nė­ra su­lau­kęs nė vie­no pra­šy­mo pers­kai­čiuo­ti nu­sta­ty­tą mo­kes­ti­nę ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to ver­tę. „Taip pat no­rė­čiau pa­ti­kin­ti, kad ne­ga­lė­ji­mas (ne­su­ge­bė­ji­mas) par­duo­ti tu­ri­mo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nė­ra tin­ka­ma, pa­tei­si­na­ma prie­žas­tis su­ma­žin­ti to tur­to vie­ne­to mo­kes­ti­nę ver­tę“, - aiš­ki­no Re­gis­trų cen­tro at­sto­vas.

Pla­nuo­ti ne­ga­li­ma draus­ti

Pra­ėju­siais me­tais Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kė­se bu­vo su­da­ry­ta, pa­sak A.Bru­žo, 1590 že­mės san­do­rių. Dau­giau­sia bu­vo per­ka­ma že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės. Ir nors su­pro­jek­tuo­tas mil­ži­niš­kas kie­kis skly­pų bū­si­miems nau­ja­ku­riams, no­rin­čių­jų keis­ti že­mės pa­skir­tį sa­vi­val­dy­bė­je vis dar at­si­ran­da.

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus ve­dė­jas Gy­tis Kas­pa­ra­vi­čius tei­gia, kad sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je vyks­ta įvai­rūs pro­ce­sai, ta­čiau ne­jau­čia­ma, kad že­mės pa­skir­tis bū­tų grą­ži­na­ma. Toks at­ve­jis esą bu­vęs tik vie­nas, kai ra­jo­no ta­ry­ba pa­nai­ki­no de­ta­lų­jį pla­ną, nes skly­pe ne­bu­vo su­kur­ta jo­kia inf­ras­truk­tū­ra. „Vi­si kvar­ta­lai su­for­muo­ti pri­va­čia ini­cia­ty­va, pla­na­vi­mo or­ga­ni­za­to­riai įsi­pa­rei­go­jo su­kur­ti inf­ras­truk­tū­rą, nu­ties­ti ke­lius, nes sa­vi­val­dy­bė tam ne­tu­rė­jo pi­ni­gų. Ta­čiau in­ves­tuo­to­jų lū­kes­čiai bu­vo di­des­ni už gy­ven­to­jų po­rei­kius. Tai, ką ma­to­me, yra vals­ty­bės po­li­ti­kos pa­sek­mė“, - aiš­ki­no ar­chi­tek­tas, pa­klaus­tas apie sa­vi­val­dy­bės vaid­me­nį da­bar­ti­nė­je ra­jo­no NT rin­ko­je.

Klai­pė­dos ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas Dač­kaus­kas NT plė­to­to­jų pla­nų žlu­gi­mo ne­su­reikš­mi­na. Gy­ve­na­mo­ji sta­ty­ba, nors ir ne to­kiu tem­pu kaip prieš kri­zę, esą pa­ma­žu ju­da, o iš ne­įgy­ven­din­tų vers­lo vi­zi­jų prob­le­mų sa­vi­val­dy­bei ke­lia tik di­džiu­lis ap­leis­tas „gar­ga­ras“ Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je, Nor­man­tų kai­me, ku­ris ti­krai ga­di­na kraš­to­vaiz­dį. Me­ro duo­me­ni­mis, ra­jo­ne yra 15 tūks. skly­pų in­di­vi­dua­lių na­mų sta­ty­bai, šis po­rei­kis su kau­pu pa­ten­kin­tas, bet ir čia no­rin­čių­jų keis­ti že­mės pa­skir­tį pa­si­tai­ko. Ta­čiau aki­vaiz­du ir tai, pa­sak V.Dač­kaus­ko, kad per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį nuo 46 iki 52 tūkst. ūg­te­lė­jęs sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jų skai­čius to­liau ne­di­dės dėl emig­ra­ci­jos, ša­lies gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mo ir lė­tė­jan­čio per­si­ke­lian­čių­jų srau­to iš uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės.