Uoliai saugomas paveldas pasmerktas sunykti?

Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius juokauja, kad Klaipėdoje tiek "priveista" paveldo, kad visoje Švedijoje jo tiek nerasi, nors ši šalis gerokai turtingesnė už mūsų valstybę.

"Liūdniausia, kad tokių paveldo objektų toliau dauginama. Savivaldybės atstovai, projektuotojai, paveldo objektų savininkai nebežino, ką daryti su tais griūnančiais pastatais. Niekas iš aukščiausios valdžios jų negirdi. Matyt, reikia, kad tas paveldas pradėtų masiškai griūti, ir melsti Dievo, kad tos griūtys nesukeltų rimtų pasekmių. Gal tada kas nors atkreiptų dėmesį", - samprotavo G. Pocius.

Patys paveldosaugininkai tvirtina, jog tik prižiūri, kad būtų laikomasi įstatymų, bet kartu sutinka, jog Lietuvos valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų padėti rekonstruoti visus paveldo objektus.

Kiauras kaip rėtis

Vienas iš daugelio apleistų paveldo objektų Klaipėdoje - 1930 m. statytas pastatas Minijos g. 1. Jo vertybė - fasadas, atgręžtas į Minijos gatvę. Be to, yra išlikę mediniai ypatingo skaidymo langai. Jų negalima keisti bet kokiais langais, jie turėtų būti tokio pat skaidymo, tokios pat spalvos ir medžiagiškumo.

Be 7 butų, pastato pirmame aukšte kažkada veikė vaistinė. Šių tuščių patalpų savininkė dabar yra UAB "Mūsų laikas". Visą pastatą administruoja UAB "Paslaugos būstui".

Pastatas yra veikiamas transporto vibracijos, nes stovi prie pat gana judrios gatvės. Namas senas, jo pamatų konstrukcija ne tokia kaip šiuolaikinių pastatų, kurie puikiai atlaiko vibraciją, tad senieji pamatai pamažu trūkinėja. Pasak G. Pociaus, šis namas praktiškai yra kiauras rėtis ir, norint jį suremontuoti, pakeisti inžinerines sistemas, reikėtų nemažų investicijų. Be valstybės pagalbos šis pastatas esą pasmerktas sunykti.

Visgi Savivaldybė bando imtis šiokių tokių priemonių. Šiemet vasario pradžioje jos specialistai patikrino pastato būklę. Konstatuota, kad cokolio tinkas daugelyje vietų nutrupėjęs, nuo drėgmės pajuodavęs ir apsamanojęs. Išorinių sienų tinkas daugelyje vietų sutrūkinėjęs, nubyrėjęs, kai kur net atsisluoksniavęs. Rytinio fasado balkono plokščių pakraščiai pažeisti, nutrupėjęs betonas, atsidengusi armatūra pažeista rūdžių, ant plokščių auga augalai. Šlaitinio čerpių stogo būklė nebloga, bet lietaus nuvedimų sistemų, kurios daro tiesioginį poveikį tiek sienoms, tiek cokoliui, itin prasta. Tad tikrintojai pareikalavo, kad UAB "Paslaugos būstui" kartu su namo bendraturčiais suremontuotų pastato fasadą ir balkoną iki lapkričio 2 d.

Teigiama, kad prieš daugiau kaip 10 metų vienas iniciatyvus šio namo bendraturtis bandė gauti lėšų šio pastato remontui ir iš Savivaldybės, ir iš Kultūros paveldo departamento (KPD), ir iš vyriausybinių renovacinių programų, bet jam nieko nepavyko.

Namą administruojanti bendrovė Savivaldybei pateikė informaciją, kad nuo 2008 m. ji ne kartą bandė surinkti gyventojus norėdama aptarti pastato remonto klausimus, bet nebuvo kvorumo. Pasak G. Pociaus, jeigu ir toliau savininkų nepavyks surinkti, galima pradėti remontą priverstine tvarka. Jeigu Savivaldybės reikalavimas nebus įvykdytas, gali tekti skirti baudas.

Skundžia besitvarkančius

Nemalonumų gali sulaukti ne tik netvarkantys jiems priklausančio paveldo, bet ir sugalvoję tai padaryti. "Vakarų ekspresas" jau rašė apie bendrovės "Pramogų bankas" teismus su paveldosaugininkais dėl pradėto avarinės būklės S. Šimkaus g. 6 namo, kuriame kadaise veikė restoranas ir viešbutis "Prūsija", stogo remonto.

Pernai rudenį po Savivaldybės specialistų raginimo savininkai galiausiai ėmėsi tvarkyti savo nuosavybę. Buvo išvežtos šiukšlės, nereikalingi rakandai, keičiamas stogas bei langai. Tačiau darbai buvo pradėti be KPD ir Savivaldybės leidimų. G. Pocius tuomet "Vakarų ekspresui" teigė, jog namo savininkai neprivalo remontui gauti leidimo, nes jo nereikia avarinių konstrukcijų tvarkymo darbams. Specialistas konstatavo, jog stogo konstrukcija yra "sutrūnijusi ir supuvusi", ir teigiamai įvertino jo remontą. Kitokią poziciją užėmė KPD Klaipėdos skyrius - savininkai gavo įsakymą tvarkybos ir statybos darbus nedelsiant sustabdyti, nes atitinkamas leidimas neva yra būtinas dėl to, kad pastato būklė nėra avarinė. "Pramogų bankas" tada apskundė paveldosaugininkų reikalavimą teismams.

"Nesė Group", kuriai priklauso ir "Pramogų bankas", valdybos pirmininkas ir savininkas Kazys Paulikas aiškino, kad tiesiog norėjo sutvarkyti prastos būklės pastatą, kad mieste būtų gražiau.

"Tikiuosi, kad per metus procesas pajudės", - vylėsi verslininkas.

Pasak G. Pociaus, tai tipiškas pavyzdys, kaip mūsų paveldo sergėtojai tiesiog trukdo sutvarkyti pastatą, kurio stogo konstrukcijos yra avarinės būklės.

Problemos dėl renovacijos

Dar vieną keistą paveldosaugos niuansą atskleidžia nepavykęs bandymas renovuoti pastatą J. Janonio g. 8, sublokuotą su 10 ir 12 šios gatvės namais. Šie trys pastatai, statyti prieškariu, nėra paskelbti paveldo objektais, tačiau paveldosaugos vertybė, pasirodo, yra "gatvės išklotinė". Dėl jos J. Janonio g. 8 bendraturčiams KPD leido namą šiltinti tik iš vidaus. Tai ne tik kainuotų žymiai brangiau, bet ir sukeltų didžiulį nepatogumą visų butų savininkams. Be to, tokio apšiltinimo efektyvumas, pasak G. Pociaus, yra apverktinas.

Nors daugiabučio savininkai žadėjo apšiltindami išorinę sieną atkurti visus fasado puošybos elementus, gatvės išklotinė būtų pasislinkusi tik 15-20 centimetrų, paveldosaugininkai vis tiek nesutiko. Tad pastatas liko nerenovuotas.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas tikina, kad šiuo atveju yra saugoma urbanistinė teritorija. Mat J. Janonio gatvė patenka į vadinamąjį Klaipėdos naujamiestį.

"Yra nustatomos kiekvieno kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, kurios turi likti. Mūsų toks darbas, mes negalime sutikti, kad kai kurie statiniai būtų renovuoti iš fasadinės pusės, nes būtų sunaikintos vertingosios savybės. Viskas yra įstatymiškai reglamentuota", - kalbėjo L. Kavaliauskas.

"Ribotos galimybės"

G. Pociaus manymu, paveldo objektams turėtų būti skiriama ne tik valstybės pagalba renovacijos fondų lėšomis, bet ir prisidedant KPD. Tačiau realybėje jų savininkai esą susiduria tik su įvairiais apribojimais. Pašnekovo nuomone, kultūros paveldo objektų savininkai yra palikti likimo valiai, tad paveldas pamažu ir baigia sugriūti.

Pasak L. Kavaliausko, visoje Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių kultūros paveldo objektų, kurių būklė labai įvairi, kai kurių iš tiesų kritinė. Deja, Lietuvos valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų visus juos restauruoti. KPD vidutinis metinis biudžetas - apie 10 mln. eurų. Jo viso reikėtų vienam didžiuliam dvarui su 5-10 priklausinių sutvarkyti, o Lietuvoje vien dvarų yra 500.

"Deja, mūsų galimybės ir biudžetas yra riboti", - sako inspektorius.

Tačiau, pasak L. Kavaliausko, kitą kartą trūksta ir pačių savininkų noro ir geros valios. Neretai turtingi verslininkai tiesiog "nugyvena" paveldo objektą, nes turi kitų tikslų - pavyzdžiui, nugriauti ir pasistatyti ką nors modernaus.

"Tačiau jeigu savininkas pasirengęs investuoti, valstybė suinteresuota jam padėti. Tada rezultatas pasiekiamas kur kas greičiau, negu kad žmogus tiesiog laukia valstybės pagalbos", - kalbėjo KPD atstovas.

Jis pasidžiaugė, kad uostamiesčio Savivaldybė šiemet bando formuoti tam tikrą fondą jai priklausančių istorinių pastatų tvarkybai.

Kaip gerą pavyzdį jis pateikė Neringos savivaldybės veiklą šioje srityje. Pastaroji turi atskirą fondą istoriniams stogams tvarkyti.

Paveldosaugininkai turi šiokių tokių svertų priversti pasirūpinti kultūros vertybe. Jie gali parašyti vadinamuosius privalomus reikalavimus, pavyzdžiui, reikalauti likviduoti avarinę būklę. Jeigu reikalavimų nepaisoma, užsisuka baudžiamasis mechanizmas - gresia įvairios nuobaudos, nuo įspėjimo iki kelių tūkstančių eurų baudos. Pasak L. Kavaliausko, drastiškiausias sprendimas - nacionalizavimas. Taip jau nutiko garsiajam Viktoro Uspaskicho dvareliui. Dėl Palangos medinio kurhauzo dalies, priklausančios Jackų šeimai, bylinėjimasis tebevyksta.

Pokalbininkas tikisi, kad ir pačių lietuvių požiūris į paveldą po kurio laiko pasikeis. Jo manymu, reikėtų didesnio dėmesio kultūros paveldo išsaugojimo problemoms viešinti. Skandinavijos šalyse su paveldosaugos problemomis esą supažindinama jau vaikystėje ir paauglystėje.

"Švedai dirba šioje srityje. Jie skiria daugiau pinigų švietimui, užtat turi mažiau problemų su jau suaugusiu paveldo savininku", - sakė L. Kavaliauskas.

Informacija

Pernai už atliktus paveldo tyrimus ir tvarkybos darbų projektus KPD skyrė 432 724 eurų 19 paveldo objektų valdytojų. Tarp jų nebuvo nė vieno iš Vakarų Lietuvos. Pagal 2015 m. paveldosaugos programą 1,83 mln. eurų buvo numatyta skirti darbams 23-uose objektuose. Tarp jų - Plikių evangelikų liuteronų parapijos mokyklos fasadų ir stogo restauravimui, Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto (Mokytojų seminarijos) fasadų restauravimui.
2014 m. buvo skirti 663 489 litai (192 159 eurai) septyniolikos kultūros paveldo objektų valdytojams. Tarp jų buvo Smiltynės kurhauzo ir vilos Neringoje (Miško g. 9) valdytojai, susigrąžinę dalį lėšų už atliktus tyrimus ir tvarkybos darbų projektus.
Valstybės kompensacijos skiriamos už privačių, tačiau visuomenei lankyti prieinamų valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo bei tyrimų (taikomųjų) išlaidas. Privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 proc., o avarinės grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas, projektavimo darbai - iki 50 proc. Itin sparčiai nykstančiam mediniam kultūros paveldui tyrimai kompensuojami 100 proc., o visi kiti minėti darbai - iki 70 proc. Norint susigrąžinti dalį investuotų asmeninių lėšų būtina pateikti "nepriekaištingai parengtus paveldosaugos tvarkybos dokumentus".

SVEIKAS PROTAS? J. Janonio g. 8 namą, sublokuotą su 10 ir 12 šios gatvės namais, gyventojai norėjo renovuoti. Patys pastatai, statyti prieškariu, nėra paskelbti paveldo objektais, tačiau paveldosaugos vertybė, pasirodo, yra "gatvės išklotinė". Dėl to paveldosaugininkai leido namą šiltinti tik iš vidaus. O tai ne tik kainuotų žymiai brangiau, bet ir sukeltų didžiulį nepatogumą visų butų savininkams. Be to, tokio apšiltinimo efektyvumas yra apverktinas. Tad renovacija ir neprasidėjo. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

SUNYKS? Vienas iš daugelio apleistų paveldo objektų Klaipėdoje - pastatas Minijos g. 1. Dėl pavojingos būklės Savivaldybė jau grasina jo gyventojams baudomis, bet patys tarnautojai pripažįsta, kad be valstybės pagalbos šis pastatas, ko gero, yra pasmerktas sunykti. Eimanto CHACHLOVO nuotr.