Statybų brokas gyventojus varo į neviltį

Apsisprendimą lengvino darnus choras, įteigęs, jog nauji namai, kad ir kas juos statytų, vis tiek bus daug pranašesni už jau savo amžių atgyvenančias "chruščiovkes". O kalbos apie galimą statybininkų broką neva tik niekuo nepagrįstos piktavalių šnekos.

"Tuo metu mes butus pradėdavome pardavinėti dar tik išpylus namo pamatus. Niekas negalėjo žinoti, koks jis bus pastatytas. Tačiau nepaisydami to visi labai skubėjo pirkti ir įsigydavo tarsi katę maišė. Žmonės per daug nesibaimino, tikėjo, kad viskas bus gerai, nes tai nauja statyba”, - sakė "Respublikai" vienos uostamiesčio nekilnojamojo turto bendrovės vadovas.

Tačiau praėjus vos 4-5 metams tokie naujakuriai buvo priversti atsimerkti, nes paaiškėjo, kad nemažai jų įsigijo ne tik išsvajotą stogą virš galvos, bet ir nemažą pastarosios skausmą.

Įvairūs skaičiavimai rodo, kad net du trečdaliai visų šalies naujos statybos daugiabučių yra pastatyti nekokybiškai. Tad įsigiję jose būstus savininkai susiduria su labai panašiomis problemomis, kaip ir gyvenantys statytuose prieš kelis dešimtmečius ar dar seniau.

Skyla bei drėksta sienos, byra tinkas, krinta plytelės, trūkinėja vamzdžiai, blogai užsidaro langai bei durys, net stogas yra kiauras. Ir visa tai - vietoj gražių kalbų, kad artimiausius dešimt ir daugiau metų bute bus galima gyventi be jokių didesnių rūpesčių.

Užpraėjusiais metais į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) kreipėsi 450 asmenų, prašydami padėti išspręsti įvairaus pobūdžio problemas, klausimus ar ginčus, kilusius dėl statybos darbų kokybės, nekokybiškų langų, durų ir jų montavimo darbų.

Kiek daugiau nei pusė vartotojų skundėsi nekokybiškais langais bei durimis, apie 22 procentai - statybos darbų kokybe, 19 proc. - sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, 5 proc. - daugiabučių namų administratoriais.

Iš jų VVTAT išnagrinėjo 167 prašymus. Tarpininkaujant tarnybai 34 ginčus pavyko išspręsti taikiai, 33 tyrimai nutraukti, 27 - išspręsti žodine ir rašytine tvarka, tačiau vykdytas tik vienas iš priimtų sprendimų, vienas vartotojo prašymas atmestas, 18 tyrimų laikas pratęstas.

Praėjusių metų duomenys rodo, kad dėl šių problemų besikreipiančiųjų į VVTAT daugėja. Pasak tarnybos vyriausiojo specialisto viešiesiems ryšiams Vito Ūso, 2010-aisiais gauti 126 rašytiniai skundai, 119 paklausimų elektroniniu paštu ir net 501 skundas žodžiu bei telefonu. Daugiausia skundėsi Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos apskrityse gyvenantys asmenys.

"Daugiausiai skųstasi dėl langų ir durų bei jų sumontavimo netinkamos kokybės. Esant didelei minusinei temperatūrai vartotojai dažnai skundėsi, kad vidinėje pusėje ant palangių susidaro ledas. Dauguma žmonių nurodė, kad langus užsakinėjo atsižvelgdami į siūlomą kainą, pirko lenkiškus bei kiniškus langus, kurie nėra pritaikyti ypač šaltiems orams. Balandžio-birželio mėnesiais padaugėjo skundų dėl įskilusių ar suskilusių langų stiklų bei rėmų", - sakė V.Ūsas.

Kad įstatymas negina minėtų bėdų ištiktų vartotojų, vienareikšmiškai teigti negalima. Statybų įstatyme aiškiai pasakyta, jog matomų darbų garantijos terminas - penkeri, paslėptų - dešimt metų.

Tačiau tai menka paguoda žmonėms, nes tuo gali pasinaudoti tik laimingieji, įsigiję būstus iš iki šiol nebankrutavusių ar veiklą sustabdžiusių statybų bendrovių. Arba tie, kurie susiprato būstus apdrausti.

Visiems kitiems lieka vienintelė galimybė - namuose esantį broką taisyti už savus pinigus. Tuo labiau kad, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, bankrutuojanti bendrovė nepriima jokių pretenzijų, yra atleidžiama nuo įsipareigojimų vykdymo.

"Niekam ne paslaptis, kad prieš kelerius metus statybų verslas buvo "ant bangos" ir daug kas tuo pasinaudojo kaip gera proga užsidirbti. Negalima tikėtis kokybės iš to, kas labai staiga iš dešrelių gamintojo tapo statybininku. Kompetencijos stoka anksčiau ar vėliau išlįs", - neabejojo puikiai tuometinio nekilnojamojo turto rinkos subtilybes žinojusi uostamiesčio bendrovės "Termionas" direktorė Indrė Valionienė.

Jos teigimu, jau tada norint, kad klientas neliktų nuskriaustas, reikėjo atidžiai domėtis statybininkų reputacija. Priklausomai nuo jos buvo galima spėti, kaip bus elgiamasi iškilus vienai ar kitai problemai.

"Tai dabar į viską kreipiamas visai kitoks dėmesys, žmonės išsiklausinėja iki mažiausių smulkmenų. O tada, prieš kelerius metus, vyko labai daug statybų ir net nebuvo aišku, kas ir kaip stato", - prisiminė I.Valionienė.

Teigiama, kad vien pernai šalyje bankrutavo apie pusę šimto statybos bendrovių. Tad nukentėjusiųjų skaičius gali būti skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių.

"Respublikos" kalbinti specialistai pripažįsta, kad nėra vienos institucijos, sprendžiančios dėl statybų kokybės iškilusias problemas. Šiuo metu žmonės pagalbos kreipiasi ne tik į VVTAT, bet ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos bei Valstybinę ne maisto produktų inspekcijas.

VVTAT atstovų teigimu, nagrinėjant skundus susiduriama su problema, kad nėra reglamentuotas valstybės institucijų dalyvavimas nustatant statybos defektus, atsiradusius per statybos garantinį terminą. Taip pat ir nagrinėjant ginčus tarp vartotojo ir statybos proceso dalyvių, nustatant defektų atsiradimo priežastis bei šalinimą išankstinio sprendimo ne teismine tvarka.

Neišspręstas ekspertizių klausimas ir neteisminių ginčų nagrinėjimo atveju. VVTAT nėra įgaliota atlikti ekspertinių tyrimų statybos srityse ir teikti išvadas. Siekdama apginti vartotojus, tačiau neturėdama išvadų, ji kreipiasi į statybininkus ir siūlo ginčus išspręsti taikiai. Bet šie VVTAT sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir dauguma statybos bendrovių ar įmonių į juos paprasčiausiai nekreipia dėmesio.