Socialinis būstas - sąžinės reikalas

"Tikrai žinau vieną šeimą, kuri laukia eilėje socialinio būsto, nors realiai jie neturėtų teisės jame gyventi, jei būtų sąžiningi. Butą užrašė motinos vardu, automobilius perka kitų giminaičių vardu. Neabejoju, kad tokių atvejų yra daugiau. Tad kodėl nėra viešai skelbiami gyvenančių socialiniame būste ir pretenduojančių į juos sąrašai? Tuomet žmonės turėtų galimybę skųsti nesąžiningus atvejus", - idėją, kas esą padėtų labiau kontroliuoti bandančiuosius sukčiauti iškėlė vienas klaipėdietis.

Nors atsiradus daugiau viešumo, socialinėms pašalpoms Lietuvoje, paskutiniais duomenimis, išleidžiama apie trečdalį mažiau nei anksčiau, valdininkai mano, kad norinčiųjų gauti socialinį būstą sąrašų skelbimas nusižengtų Asmens duomenų apsaugos įstatymui. Be to, esą ir taip į socialinio būsto gyventojus visi žiūri kaip per didinamąjį stiklą, tad tokie sąrašai esą dar labiau žemintų jų orumą, jau nekalbant apie tai, kokias patyčias patirtų socialiniame būste gyvenantys vaikai.

Eilės didžiulės

Nors socialinis būstas neduodamas veltui, reikia mokėti ir komunalinius mokesčius, ir nuomą Savivaldybei, visgi paprastai ji būna gerokai mažesnė nei rinkos kaina. Vien tai, kad nemažėja eilės norinčiųjų gyventi socialiniame būste, rodo, jog tai patraukli alternatyva mažesnes pajamas turintiems žmonėms.

Pavyzdžiui, uostamiestyje eilėje socialinio būsto laukia net 2 537 šeimos, o Savivaldybė turi tik 347 butus. Klaipėdos rajone eilėje laukia 118 šeimų, o Savivaldybė turi 53 socialinio būsto statusą turinčius būstus. Neringoje socialinio būsto laukia 32 šeimos, o čia yra tik 21 socialinis būstas. Beje, dėl sunkiai įkandamų nekilnojamojo turto kainų bei išskirtinio socialinio būsto pastatų dizaino šiame kurorte aistros, kas verti ten gyventi, o kas ne, ko gero, verda labiausiai. Kita vertus, šiame mieste ir be jokių sąrašų, ko gero, visi mintinai žino, kas ten gyvena.

Gandais nesivadovauja

Valdininkai sako suvokiantys, kad ilgus nesulaukiantys galimybės apsigyventi socialiniame būste akylai skaičiuoja ten jau gyvenančiųjų realias pajamas. Tad jie kartais girdi įvairių kalbų, tačiau dažniausiai jos būna niekuo nepagrįstos.

"Gandų mieste būna visokių, bet kalbomis "viena bobutė sakė" mes nesivadovaujame. Oficialių skundų taip pat nesulaukiame", - sakė Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Sandra Dagienė.

"Suprantu žmonių pyktį, jei iš tikrųjų piktnaudžiaujama valstybės geru. Bet mes neturime teisės skelbti jokių sąrašų, nes mus riboja įstatymai. Beje, mes buvome paskelbę sąrašus asmenų, kurie laukia socialinio būsto nuomos. Viskas baigėsi tuo, kad vos negavome 500 litų baudos", - prisiminė Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė.

Valdininkė priminė, jog kertinis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi skiriant socialines pašalpas bei įtraukiant į socialinio būsto eilę - Mokesčių inspekcijoje turimi asmens duomenys apie jo deklaruotą turtą ir pajamas.

"Jei žmogus turi informacijos, kad apgaudinėjama valstybė, slepiamas turtas ar pajamos, turėtų informuoti ir mus, ir Mokesčių inspekciją", - sakė D. Netikšienė.

Tiesa, iki šiol Klaipėdos savivaldybė taip pat nėra sulaukusi nė vieno oficialaus raštiško skundo dėl galimų socialinio būsto gyventojų piktnaudžiavimo atvejų.

"Esame sulaukę tik anoniminių skambučių. Nors mes neprivalome į juos reaguoti, specialiai pasidomėjome. Nė vienas jų nepasitvirtino. Pavyzdžiui, vienam žmogui nepatiko, kad moteris su neįgaliu vaiku gyvena socialiniame būste, nors jos mama užmiestyje turi namą. Tokiems žmonėms tenka paaiškinti, kad pagal įstatymą visų 18 metų sulaukusių asmenų socialinei padėčiai neturi įtakos nei mamų, nei tetų ar dėdžių turtas", - priminė D. Netikšienė.

Taip pat valdininkė priminė, kad įstatymas jų neįpareigoja sekti, ką kažkada praeityje žmogus yra turėjęs ir kam ką jis yra užrašęs.

"Pagal įstatymą žmogus, kuris kreipiasi dėl socialinio būsto nuomos, turi pateikti praėjusių metų metinę pajamų deklaraciją. Jei jo deklaruotas turtas ir pajamos atitinka reikalavimus - viskas tvarkoje. Be to, nereikėtų pamiršti, kad žmogus dar 15 metų turi išlaukti eilėje, kol tą socialinį būstą gauna", - kalbėjo D. Netikšienė.

"Tai - ne svajonių butas"

"Iš gero gyvenimo niekas į socialinį būstą gyventi nesiveržia. Tai tikrai nėra svajonių būstas. Žinoma, gandų ir mes girdime visokių, bet jais nesivadovaujame. Mums svarbu patikrinti dokumentus, kurie yra Registrų centre bei Mokesčių inspekcijoje. Ne mūsų funkcija sekti, ar jie nemeluoja šioms institucijoms", - akcentavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Inesa Vytienė.

Valdininkė įsitikinusi, kad viešumas labiau pakenktų nei padėtų. Esą esamų bei potencialių socialinio būsto gyventojų sąrašų reikalaujantys žmonės turėtų pagalvoti, kad tie žmonės irgi turi vaikų, kuriems ir taip gyventi nėra saldu dėl prastesnės socialinės padėties.

"Ir taip į nuomininkus visi žiūri per didinamąjį stiklą. Ypač rajone, kur ir taip visi žino, kas yra kas. Noriu pabrėžti, kad tikrai nėra tendencijų, jog socialiniame būste gyvena tik valkatos. Yra labai gražių šeimų. Jie taip puikiai sutvarko mūsų butus, kad net malonu žiūrėti, kaip jie gražiai gyvena. Tačiau tai nereiškia, kad jie neturi teisės gyventi tokiame būste. Taip jau įprasta Lietuvoje - kiti apie mus visada žino daugiau nei mes patys", - dėstė I. Vytienė.

Ji priminė, kad šiemet visuose Lietuvos miestuose turi būti patvirtinti nauji socialinio būsto koeficientai, tad esą gali būti, kad kai kuriais atvejais jis nebeatrodys toks patrauklus. Ypač rajone, kur dabar galima rasti ir tokių gyvenamųjų namų, į kuriuos esą į užsienį išvykę gyventi šeimininkai įsileidžia nuomininkus be jokių mokesčių, kad tik namas būtų prižiūrėtas.

"Sunku pasakyti, per kiek laiko Klaipėdos rajone galima sulaukti eilės, kad gautum socialinį būstą. Negaliu pasakyti, kiek per metus žmonių mirs. Pavyzdžiui, pernai pavasarį giltinė šienavo socialinio būsto nuomininkus. Kartais per metus atsilaisvina 1-2, kitą kartą 7-8 būstai. Būna, ir patys nuomininkai atsisako, nes, pavyzdžiui, išvyksta laimės ieškoti į užsienį", - pasakojo valdininkė.

Informacija

Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, asmenys, įrašyti į Savivaldybės socialinio būsto nuomos sąrašus, taip pat Savivaldybės socialinio būsto nuomininkai ir jų šeimų nariai privalo kasmet iki einamųjų metų gegužės 1 d. pateikti kalendorinių metų turto deklaraciją. Turto nedeklaravę asmenys ir šeimos, laukiančios socialinio būsto nuomos sąrašuose, iš sąrašų bus išbraukti, nuomos sutartys su socialinio būsto nuomininkais, nedeklaravusiais kalendorinių metų turto, bus nutraukiamos.
Teisę būti įrašytais į sąrašą socialinio būsto nuomai turi asmenys ir šeimos, kurių deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus ne daugiau kaip 20 proc. viršija nustatytus pajamų ir turto dydžius:
* Asmens be šeimos: pajamos - 38 VRP (valstybės remiamos pajamos, 1 VRP = 102 eurai), turtas - 93 VRP;
* Dviejų, trijų asmenų šeimos: pajamos - 76 VRP; turtas - 168 VRP;
* Keturių ir daugiau asmenų šeimos: vienam asmeniui pajamos - 22 VRP vienam asmeniui, turtas - 75 VRP.
* Jeigu neturi Lietuvoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba turimas būstas, nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m (14 kv. m. jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos forma).