Smukusį statybų sektorių palaikys remonto ir restauravimo darbai

Dėl verslo išlaidų karpymo strategijos ir silpnos gyventojų perkamosios galios investicijos į statybų sektorių Lietuvoje pradės atsigauti anksčiausiai kitų metų antroje pusėje, prognozuoja "DnB Nord" banko analitikai.

2009 metų kone visų statybų sektoriaus ekonominių rodiklių kreivės krito žemyn - nuo pridėtinės vertės iki atleistųjų iš darbo skaičiaus. Atspariausia nuosmukiui buvo nuosaikiau kritusi restauravimo darbų sritis, o ES paramą gaunanti inžinerinių statinių kategorija demonstravo geresnius rezultatus nei likusios.

Šalyje atliktų statybos darbų apimtys 2008 m. augo 13,4 proc., o pernai sumažėjo daugiau nei perpus. Įvertinus 2009 m. statybos darbų struktūrą pagal darbų tipą, naujos statybos darbų svoris sumažėjo nuo 56 proc. bumo metais iki 44,5 proc. pernai, o rekonstravimo, remonto ir restauravimo darbų vaidmuo pernai išaugo iki 52 proc. visų šalyje atliktų statybos darbų.

Įšalus kreditų rinkai ir prastėjant tarpusavio atsiskaitymams, statybų sektoriaus apsukos ėmė sparčiai lėtėti jau 2008-aisiais. Tačiau dėl procesų inercijos šios ekonominės veiklos bendrosios produkcijos apimtys dar vis augo 10,4 proc., o pridėtinės vertės buvo sukurta tiek pat kiek prieš metus. Pernai šie rodikliai krito atitinkamai 49,4 ir 43,3 proc. Statybų veiklos svoris ūkio pridėtinės vertės struktūroje pernai susitraukė iki 2002 m. lygio ir sudarė 6,3 procento ir buvo beveik 4 proc. punkto mažesnis nei 2007-2008 m.

Statybų sąnaudų kainų indeksas šių metų kovą, palyginti su "viršukalne" 2008 m. rugpjūtį, krito 17,6 proc. Nors per šį laikotarpį atpigo visų statybos sąnaudų kategorijos, su darbo santykiais susijusios sąnaudos smuko labiausiai - 33,5 proc. Darbuotojų skaičius sektoriuje pernai, palyginti su 2008 m., krito 37,6 proc., o vidutinis darbo užmokestis mažėjo penktadaliu.

Smukus darbų apimtims, statybų sektoriaus finansiniai rezultatai taip pat krito. 2005-2007 m. vidutiniškai po 35 proc. per metus augusios bendros statybos kompanijų pajamos, 2008 m. padidėjo tik 6,6 proc., o pernai jau buvo 58 proc. mažesnės nei prieš metus. Sektoriaus nuostolis (prieš apmokestinimą) siekė 417 mln. litų. Įsiskolinimo koeficientas 1,4 karto viršijo ekonomikos vidurkį. Klientų nemokumas, apyvartinių lėšų trūkumas, įsipareigojimai rangovams ir paskolų aptarnavimo kaštai lėmė, kad nuostolingų įmonių dalis bendrame statybos kompanijų skaičiuje 2009 metų pabaigoje sudarė per 62 proc. visų sektoriaus dalyvių.

"Ekonomikos nuosmukiui užgniaužus vidaus paklausą ir atbaidžius užsienio investuotojus, statybų kompanijos pradėjo kibtis į valstybės skirstomus viešųjų pastatų ir daugiabučių modernizavimo projektus. Nors gyvenamųjų pastatų modernizavimo mechanizmo išjudinti iš mirties taško pernai nepavyko, viešųjų pastatų renovavimas netruko įsibėgėti - sutarčių statybos darbams buvo sudaryta už 647 mln. litų. Deja, dėl itin lėtai besisukančių biurokratinių sraigtelių tik mažiau nei trečdalis šios sumos pasiekė statybų kompanijas", - sako "DnB Nord" banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, atspariausia nuosmukio negandoms išliko ES paramą gaunanti inžinerinių statinių kategorija. Jos vaidmuo pernai išaugo iki 46,5 proc. visų atliktų statybos darbų apimties.

Statybų sektoriaus sąstingį rodo ir materialinių investicijų statistiniai rodikliai. 2008 m. ir pernai investicijos į gamybos priemones mažėjo penktadaliu, o į nekilnojamąjį turtą - 40 proc. Banko analitikai šio rodiklio augimo pokyčių nesitiki ir šiemet.

"Jei pasiteisintų optimistinis Vakarų valstybių atsigavimo scenarijus, tai išjudintų ir investicijų rinką Lietuvoje bei duotų peno statybų sektoriui. Kol kas Lietuvos statybų rinkoje veikiantys užsienio investuotojai pasirinko lūkuriavimo strategiją. 2008 m. tiesioginės užsienio investicijos į statybų sektorių ūgtelėjo 15 proc., o pernai jos beveik nepakito", - teigia I. Genytė-Pikčienė.

Pasak "DnB Nord" banko analitikų, atsigauti statybų sektorius turėtų ne anksčiau nei kitų metų antroje pusėje. Iki tol galimybes pakilti ribos verslo išlaidų karpymo strategijos ir silpna gyventojų perkamoji galia.