Audito komiteto narių manymu, svarbu ne renovuotų daugiabučių skaičius, o efektyvus energijos naudojimas, todėl racionaliau būtų esamomis lėšomis labiau motyvuoti gyventojus diegti efektyviausias priemones ir leisti namus renovuoti etapais.
Komiteto posėdyje dalyvavęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas sutiko, kad svarbiausias programos tikslas – sumažinti energijos poreikį, kai tuo tarpu Vyriausybės išsikeltas tikslas iki 2020 metų renovuoti 24 tūkst. daugiabučių namų yra nerealus, o posėdyje dalyvavusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio nuomone, programos vykdymas stringa dėl įgyvendinančios institucijos neveiklumo. Ūkio ministras tikino, kad programos vykdymą perdavus jo vadovaujamai ministerijai problemų įgyvendinant renovavimo programą neliktų.
Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė pažymėjo, kad "jokia programa negali veikti, jei dėl jos vykdymo nesutaria du ją kuruojantys ministrai, o jų nuomonės, be kita ko, dar skiriasi ir nuo Vyriausybės programos nuostatų".
Pastebėtina, kad daug gyventojų be Vyriausybės paramos ir savo iniciatyva bei lėšomis pasikeitę butų langus sudarė prielaidas sutaupyti penktadalį energijos, reikalingos Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytam tikslui pasiekti. Auditoriai pažymi, kad pagrindinės energijos taupymo priemonės yra langų pakeitimas, namo šilumos ūkio rekonstravimas ir individualios apskaitos įvedimas bei išorinių sienų apšiltinimas, o kitos priemonės šilumos taupymo požiūriu yra mažareikšmės.
Todėl Audito komitetas savo sprendime Vyriausybei pasiūlė iš esmės keisti programos finansavimo tvarką labiau remiant būtent šių priemonių įgyvendinimą ir taip efektyviau naudoti programai skirtas lėšas.
Komiteto nariai taip pat paprašė Aplinkos ministerijos pagrįsti programos viešinimui numatomų skirti 35 mln. Lt poreikį, pažymėdami, kad pinigai turi būti naudojami efektyviai ir racionaliai.
Rašyti komentarą