Ryškėja naujo burbulo ženklai?

Teigiama, kad būstą pastaruoju metu Klaipėdoje dažniausiai perka arba jaunos šeimos, bijančios dar didesnio jų pabrangimo, arba tie, kurie tokiu būdu prieš euro įvedimą nusprendė investuoti ar legalizuoti savo sukauptas lėšas ir įsigytą būstą išnuomoti.

NT specialistai pastebi, kad rinkoje padaugėjo ir taip vadinamų spekuliantų, ieškančių itin pigių būstų, dažniausiai varžytinėse, vėliau juos perparduodančių už gerokai didesnę kainą.

Rekordinis ketvirtis

Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį uostamiestyje įregistruota 912 butų pirkimo-pardavimo sandorių. Tai - beveik dvigubai daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai, kai įregistruoti 548 sandoriai. Per paskutinį 2013-ųjų ketvirtį mieste parduoti ar nupirkti 766 butai.

Pagal sandorių skaičių pirmasis 2014-ųjų ketvirtis uostamiestyje buvo rekordinis per pastaruosius penkerius metus. Tačiau lyginant praėjusių ir šių metų balandžio mėnesius, nekilnojamojo turto rinka Klaipėdoje aktyvesnė vis dėlto buvo 2013-aisiais. Pernai balandį mieste įregistruotas 321 butų pirkimo-pardavimo sandoris, šiemet - 296.

Gana aktyviai uostamiestyje šiemet parduodami ar perkami ir individualūs namai. Per pirmąjį ketvirtį 2013-aisiais mieste parduota 16 individualių namų, o per tą patį laikotarpį šiemet taip pat jau kone dvigubai daugiau - 29. Tiesa, dar daugiau individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių užregistruota per praėjusių metų paskutinį ketvirtį - 32.

Rinka vėl aprimo

Uostamiesčio NT specialistai taip pat patvirtina, kad šių metų pradžioje rinkos būta neįprastai aktyvios. Tačiau kartu teigiama, kad prieš euro įvedimą tikėtasi didesnio pirkėjų aktyvumo.

POPULIARUMAS. Ypač pastaraisiais mėnesiais didėjo nedidelių, senos statybos namuose esančių vieno kambario butų kainos. Martyno VAINORIAUS nuotr.

"Po Naujų metų būta sujudimo, tačiau, jei lygintumėme su Vilniumi, Klaipėdoje šio proceso vis dėlto esama labai vangaus. Taip, besidominčiųjų, klausinėjančiųjų yra daugiau. Galbūt dar žmonės kažko laukia, o galbūt Klaipėdoje nelabai ir yra kam tuos butus pirkti. Labai didelio būsto pirkimo vajaus uostamiestyje tikrai nestebime", - teigė NT agentūros "Termionas" vadovė Indrė Valionienė.

"Tradiciškai didžiausias aktyvumas NT rinkoje būna pavasarį, prieš vasaros atostogas. Tačiau šiemet atvirkščiai - išskirtinis buvo sausis ir vasaris. O štai jau pavasarį tokio aktyvumo rinkoje nebematome", - sakė NT agentūros "Baltus" vadovė Jolanta Tarasevičienė.

Prašo nerealių sumų

J. Tarasevičienės nuomone, pastaraisiais mėnesiais sumažėjusį klaipėdiečių susidomėjimą nekilnojamuoju turtu galėjo lemti keletas faktų. Pirma - rinkoje ėmė trūkti pasiūlos, ypač nedidelių būtų, kurie dažniausiai perkami investiciniais sumetimais (nuomai ar pan.) Taip pat savo vaidmenį galimai suvaidino ir įvykiai Ukrainoje. Mat, anot agentūros vadovės, negalima atmesti to faktoriaus, jog dalis lietuvių ėmė nerimauti dėl savo ateities, tad nusprendė kol kas neinvestuoti į nekilnojamąjį turtą, o verčiau sukauptas santaupas pasilikti juodai dienai. Trečia - pastaraisiais mėnesiais ženkliai pabrango labiausiai pirkėjų pageidaujami butai.

"Jei palygintumėme šių metų sausio ir gegužės mėnesius, tai butų kainos uostamiestyje yra ženkliai išaugusios. Ypač pastaraisiais mėnesiais brango nedideli, senos statybos, vieno kambario butai. Dar prieš pusmetį tokį būstą galėjai nusipirkti ir už 70-80 tūkstančių litų, o dabar jau prireiks mažiausiai 100 tūkstančių. Senos statybos dviejų, trijų kambarių butų kainos taip pat augo, bet jau ne taip drastiškai. Tiesa, jau esama tokių, kurie ir už trijų kambarių, senos statybos, neremontuotą butą prašo nerealių sumų. Naujos statybos butų kainos kyla neženkliai. O štai individualių namų kainos beveik nekinta pastaruosius trejus metus, - sakė "Baltus" vadovė.

Jos nuomone, artimiausiu metu butų kainos neturėtų mažėti, o rinka galimai vėl atsigaus rudenį, pasibaigus atostogų sezonui bei kai žmonės jau kiek apsipras su dabartinėmis butų kainomis.

Sujudo spekuliantai

Pasak J. Tarasevičienės, šiuo metu dažniausiai butus perka dvi kategorijos žmonių. Viena jų - dar didesnio pabrangimo išsigandusios jaunos šeimos. Ši grupė pirkėjų savo būstui dažniausiai skolinasi iš bankų bei ieško kiek didesnių, bet ekonomiškų, nebrangių butų.

Antroji grupė - butus nuomai perkantys ar prieš euro įvedimą savo sukauptas santaupas taip investuoti ar legalizuoti nusprendę gyventojai. Pastarieji dažniausiai buto pardavėjui sumoka iškart grynaisiais. Nors investiciniais sumetimais dažniausiai perkami nuomai tinkami nedideli butai, tačiau, J. Tarasevičienės teigimu, esama tokių, kurie už grynuosius perka ir didesnius, kad ir 300 tūkst. litų kainuojančius butus.

"Šiuo metu dažniausiai perkami pigūs, iki 130-140 tūkstančių litų kainuojantys butai. Tokio būsto pasiūlos rinkoje beveik nėra. O brangesni butai Klaipėdos pirkėjus sudomina retai", - sakė "Termiono" vadovė.

Beje, "Baltus" vadovė pažymi, kad rinkoje padaugėjo ir vadinamų spekuliantų, ieškančių itin pigių būstų, dažniausiai varžytynėse, o vėliau juos perparduodančių už gerokai didesnę kainą.

"Panašu, kad lietuviai nepasimokė iš savo klaidų bei vėl matomi nekilnojamojo turto burbulo pūtimosi ženklai", - sakė J. Tarasevičienė. - Kol kas sunku prognozuoti, kokių tendencijų rinkoje bus po euro įvedimo. Galimas variantas, kad kainos beveik nekis, o gerą pusmetį bus štilis, kai registruojami tik pavieniai pirkimo-pardavimo sandoriai."

Daugėja besiskolinančiųjų

"Swedbank" Privačių klientų finansavimo skyriaus vadovo Tomo Puliko teigimu, šiemet šalies gyventojai būstui skolinasi apie 30 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013-aisiais. Skolinimosi būstui augimo tendencijos panašios kaip ir pernai metais, kai būstui įsigyti buvo skolinamasi 34 proc. daugiau, palyginus su 2012 m. Anot T. Puliko, tai pasakytina ir apie Klaipėdą.

"Pastebime tendenciją, kad pastaruoju metu įsigydami būstą žmonės atsakingiau vertina savo galimybes ir skolinasi mažesnes sumas nei iki šiol. Šiuo metu šalies gyventojai būstui vidutiniškai skolinasi maždaug 148 tūkstančius litų. Palyginimui, 2008-aisiais Lietuvos gyventojai būstui vidutiniškai skolinosi 170 tūkstančių litų. Sunkmečiu, 2009-2010 metais, vidutinė būsto paskola siekė maždaug 168 tūkstančius litų. 2011 metais, sugriežtinus skolinimosi sąlygas, buvo fiksuojamas laikinas vidutinės būsto paskolos sumažėjimas iki maždaug 146 tūkstančių litų", - sakė T. Pulikas.

"Swedbank" duomenimis, šiuo metu būsto paskolų sutartis dažniausiai pasirašo 36-37 metų amžiaus, šeimas sukūrę miestų gyventojai, kurie gauna aukštesnes nei vidutinės pajamas ir yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Toks kliento portretas iš esmės nesikeičia jau kelerius metus iš eilės. Šie statistiniai vidurkiai galioja ir Klaipėdos rinkai. Vidutinis imamos paskolos grąžinimo laikotarpis - 21 metai (maksimalus įmanomas - 40 metų).

2012 m. banko duomenimis, Lietuvoje daugiausia (67 proc.) skolinamasi butų įsigijimui, 16 proc. - namo statyboms, 2 proc. žemės sklypams pirkti, 15 proc. - negyvenamosioms patalpoms ar negyvenamosios paskirties žemės sklypams pirkti. T. Puliko teigimu, panašios tendencijos išlieka ir šiuo metu.

Strimgalviais nesiskolina

Tai, kad šiemet sudaroma daug daugiau būsto paskolų, teigia ir SEB bankas. Lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius ketvirčius šiame banke sudarytų būsto paskolų skaičius išaugo 26 proc. Iš viso per pirmus tris šių metų mėnesius SEB banke pasirašytos 935 paskolų sutartys, kurių bendra vertė siekia 137 mln. litų.

"Gerėjanti makroekonominė aplinka lemia optimistiškesnes banko klientų nuotaikas dėl savo finansinių galimybių imti paskolą būstui įsigyti. Žinoma, tam turi įtakos ir tokie veiksniai kaip nekilnojamojo turto rinkos augimas. Visgi negalima teigti, kad nuosavas būstas perkamas strimgalviais - gyventojai dabar atidžiau vertina ir savo finansines galimybes, ir patį perkamą būstą, ir dažniausiai renkasi ekonominės arba vidutinės klasės variantus. Beje, šiandien dėl būsto paskolų kreipiasi tie klientai, kurie jau turi sukaupę 15-20 procentų visos būsto vertės", - sako SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Informacija

Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje būsto sandorių su hipoteka buvo sudaryta daugiau nei 2,7 tūkst. Per tą patį laikotarpį pernai - kiek daugiau nei 2 tūkst., užpernai - 1,5 tūkst. Klaipėdoje tokių sudarytų sandorių dalis nekinta ir sudaro apie 8 proc. visų šalies būsto sandorių su hipoteka.