Renovacijos reanimacija

Kaip alternatyvos ir toliau minima visuotinė renovacija, kurią vykdytų pati valstybė, arba ilgalaikė ir aiški rėmimo programa, kuri išsklaidytų nepagrįstus lūkesčius, kad kada nors ateityje bus geriau.

Kad dalyvavimą renovacijos programoje dažnai stabdo nepastovi ir nuolat kintanti valstybės pozicija bei paramos dydis, tvirtina ir apklausti 2009-aisiais renovaciją atlikusių namų bendrijų pirmininkai bei gyventojai.

Prabilo ministrai ir premjeras

Praėjusią savaitę vienas po kito valdžios atstovai prabilo apie svarstymus keisti daugiabučių renovacijos rėmimo sąlygas. Pirmas apie tai portalo DELFI konferencijoje užsiminė ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

"Dabartinis renovacijos modelis, mano manymu, yra geras. Tik reikėtų kalbėti apie paramos gyventojams intensyvumo didinimą. Tai paskatintų procesus. Aš siūlysiu valstybės paramą renovacijai padidinti iki 30-50 procentų", - sakė ministras.

Jis taip pat teigė, kad renovuoti daugiabučių nenorintiems gyventojams galėtų būti apribotos šildymo kompensacijos.

Kitą dieną, po Vyriausybės posėdžio, susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis pranešė, jog svarstoma galimybė didinti valstybės kompensuojamąją būstų renovacijos dalį iki 50 proc. Šis padidinimas esą būtų taikomas ir dabar blogesnėmis sąlygomis dalyvaujantiesiems renovacijos programoje.

"Sutarėme, kad iki gegužės 1 dienos šitas pasiūlymas turėtų būti aptartas su finansų ministre, finansų specialistais ir tiksliai suformuluotas. Bendrąja nuostata, norint išjudinti renovacijos procesus, vienareikšmiškai reikia didinti valstybės dalyvavimą šitame procese", - sakė E. Masiulis.

Jis svarstė, kad geriau renovuoti mažiau namų, bet kad renovacijos tempai įgytų pagreitį.

"Buvo minėta, kad apskritai yra numatyta, atrodo, 700 milijonų litų. Klausimas, ar tie pinigai ir toliau yra nenaudojami, ar visgi mes surandame modelį, kad galbūt namų mažiau renovuojama, bet renovacijos tempai įgauna didelį mąstą. Šiuo atveju pinigai vietoj to, kad gulėtų, yra išleidžiami į statybas ir tai grįžta iš dalies ir į biudžetą", - sakė E. Masiulis.

Šį pirmadienį premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad bet kokiu atveju parama nebus didesnė nei 50 proc., o jos dalis laikui bėgant gali kisti.

"Gali būti įvairūs variantai - tikrai ne daugiau negu 50 procentų, bet gali būti ir kitokie procentai. Palikime tai dar šiek tiek vėlesniam laikui. Tos paramos dydžiai, mes manome, gali ir nebūti visam laikui. Mes turime matyti, kad lėšų kiekis nėra begalinis, todėl galbūt pradiniame etape parama gali būti didesnė, vėliau ji gali šiek tiek ir mažėti", - sakė A. Kubilius.

Šiuo metu iki 1993 m. statytų daugiabučių gyventojai gali pasinaudoti valstybine renovavimo programa, pagal kurią finansuojama 15 proc. renovavimo išlaidų, skirtų namo energetiniam efektyvumui didinti, o likusią reikiamų lėšų dalį galima pasiskolinti su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Iki 2009 m. buvo finansuojama pusė visų renovavimo išlaidų, susijusių su namo energetinio efektyvumo didinimu. Likusią trūkstamų lėšų dalį gyventojai turėdavo skirti patys arba skolintis iš bankų rinkos kaina.

Anksčiau skaičiuota, kad padidinus paramą nuo 15 proc. iki 50 proc. kasmet valstybei tektų skirti papildomai 300 mln. litų.

Liūdna statistika

Pernai spalį valstybiniai auditoriai konstatavo, kad per penkerius metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc. planuotų namų, o norint jų atnaujinti 70 proc., kaip yra numatyta daugiabučių namų atnaujinimo programoje, kasdien turėtų būti atnaujinama daugiau kaip 10 pastatų. Taigi užsibrėžtas programos tikslas iki 2020 m. modernizuoti 24 tūkst. daugiabučių taip ir nebus pasiektas, konstatavo Valstybės kontrolė.

Šiuo metu šalyje apie 1,64 mln. gyventojų gyvena iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose, kurių apšildymui dėl nepakankamos priežiūros ir pernelyg mažų investicijų į atnaujinimą sunaudojama 1,5-4 kartus daugiau energijos nei šiuolaikiniams pastatams.

Pavyzdžiui, šį kovą Klaipėdoje mažiausiai šilumos suvartota visiškai renovuotuose namuose (suvartojimo vidurkis - 7,46 kWh/kv. m). Nedaug atsilieka naujos statybos namai - 7,96 kWh/kv. m. Šiems namams reikia 2,5 karto mažiau šilumos nei nerenovuotiems - kovo šilumos suvartojimo vidurkis Klaipėdos mieste siekia 20,51 kWh/kv. m.

UAB "Miesto renovacija" parengtos studijos duomenimis, iki pernai spalio iš viso buvo įgyvendintas 321 daugiabučių namų renovacijos projektas. Investicijų suma siekė 313,5 mln. litų. Valstybės parama sudarė 42,4 proc. šios sumos (132,8 mln. litų). Taigi vidutinė projekto vertė siekia beveik milijoną litų.

Šiuo metu įgyvendinami dar 142 investiciniai projektai.

Klaipėda - uodegoje

UAB "Miesto renovacija", Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu parengusi dvidešimties skirtinguose Lietuvos miestuose 2009 m. modernizuotų daugiabučių namų stebėsenos ataskaitą, teigia, kad juose vidutiniškai šilumos sąnaudos sumažėjo 42,1 proc. Pasak "Miesto renovacijos" direktoriaus Mindaugo Šimkaus, buvo ir tokių daugiabučių, kurie energijos sąnaudas šildymui sumažino 60 proc.

Vidutinės investicijos į projektą siekė 1,1 mln. litų, vidutinė valstybės parama - 0,49 mln. litų. Vidutinė investicijų suma vienam modernizuoto daugiabučio namo kv. metrui buvo 397,7. 16 apklaustų bendrijų trūkstamai daliai lėšų ėmė paskolas, trys išsivertė su sukauptomis lėšomis.

Pasak M. Šimkaus, pagal 2009 m. modernizuotų daugiabučių skaičių šalyje pirmavo Šiauliai (8 projektai). Vilniuje ir Panevėžyje buvo įgyvendinta po 7 projektus, Kaune - 5. Klaipėdos apskrityje modernizuotas tik vienas daugiabutis gyvenamasis namas.

Įvertinus valstybės suteiktą paramą, gyventojų investuotų lėšų atsipirkimo laikas skaičiuojant pernai gruodį galiojusias šilumos energijos kainas, siekia nuo 8,5 iki 32,4 metų (vidutiniškai - 19,7 metų).

Populiariausios pastatų modernizavimo priemonės analizuotuose namuose buvo pastatų langų keitimas ir išorės sienų šiltinimas. Nė viename iš analizuotų pastatų nebuvo šiltinamos apatinio aukšto grindys, taip pat nebuvo tvarkoma ventiliacijos sistema.

Remiantis analizės rezultatais, teigiama, kad didesnės renovacijos atsipirkimo galimybės yra tada, kai investicijos neviršija 420 Lt/kv. m pastato šildomo ploto, ir kai išorės sienų šiltinimui bei langų keitimui numatoma skirti ne mažiau kaip 70 proc. lėšų, skirtų su energijos sąnaudų mažinimu susijusioms priemonėms įdiegti.

Rengiant ataskaitą buvo apklausti ir bendrijų pirmininkai bei gyventojai. Apklausos parodė, kad bendrijų apsisprendimą dėl dalyvavimo renovacijos programoje dažnai stabdo nepastovi ir nuolat kintanti valstybės pozicija bei paramos dydis. Anot bendrijų pirmininkų, nepastovumas skatina laukti. Jų manymu, būtų tikslinga, jei valstybė grąžintų ankstesnę programos finansavimo tvarką, kai bendrijos galėjo gauti 50 proc. ir 15 proc. lėšų iš savivaldybės.

Problemos dėl bankrotų

Valstybės kontrolieriai pernai spalį konstatavo, kad daugiabutį atnaujinti apsisprendę gyventojai neturi garantijų, jog projektavimo ir atnaujinimo darbai bus atlikti kokybiškai ir leis sutaupyti tiek šilumos energijos, kiek numatyta projektuose, nes Lietuvoje dar tinkamai neveikia darbų priežiūros ir kontrolės sistema.

Atrankos būdu kontrolieriams įvertinus 61 atnaujintą daugiabutį, 23 pastatuose realiai sutaupomos energijos kiekis du kartus skyrėsi nuo projekte numatyto, o viename pastate šilumos energijos buvo sutaupoma net 15 kartų mažiau nei buvo numatyta. Tik devyniuose daugiabučiuose sutaupomos energijos kiekis nuo projekte numatyto skyrėsi iki 10 proc.

UAB "Miesto renovacija" vykdytoje apklausoje dalyvavę gyventojai ir bendrijų pirmininkai taip pat pabrėžė, kad tikslinga turėti instituciją, kuri būtų atsakinga už modernizavimo darbų kokybę, nes daugeliui atnaujintų daugiabučių bendrijų reikėjo papildomai kviestis įmones, atlikusias modernizavimo darbus, kad jos pašalintų trūkumus, iškilusius po modernizavimo.

Ataskaitoje teigiama, kad didelę dalį trūkumų yra sudėtinga pašalinti ir tai pareikalaus papildomų gyventojų lėšų, nes garantiją už darbus suteikusios įmonės šiuo metu yra likviduojamos arba jau bankrutavusios. Su tokia problema susidūrė septyni daugiabučiai namai iš dvidešimties.

"Tai - populizmas"

Juozas ANTANAITIS, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas
Senoji tvarka, kai buvo kompensuojama 50 procentų renovacijos išlaidų iš tikrųjų buvo stabdys, nes valstybė nebuvo apskaičiavusi savo galimybių. Kai gavo 400 paraiškų, tapo aišku, kad visiems skyrus paramą sulauktume valstybės bankroto. Turi būti realūs sprendimai, o dabar tiesiog siekiama kaip nors iš mirties taško išjudinti užstrigusią programą ir apsaugoti aplinkos ministrą nuo kritikos. Tačiau nereikėtų vėl lipti ant to paties grėblio, nes po poros metų kita Vyriausybė apsižiūrėjusi vėl tikriausiai panaikintų tokią rėmimo tvarką.

Mes siūlome patvirtinti aiškų ilgalaikį planą, kad iki 2013 metų skiriama 50 procentų siekianti parama, 2013-2015 metais - 30 procentų, 2015-2017 metais - 10 procentų, o vėliau kompensuojamos tik paskolų palūkanos. Toks planas skatintų nedelsti ir nepuoselėti nepagrįstų lūkesčių, kad atėjusi nauja valdžia kaip nors pagerins sąlygas.

Jau ir dabar, nors pabrėžta, kad nauja tvarka būtų taikoma ir pradėjusiems renovaciją senomis sąlygomis, tokius projektus pradėję įgyvendinti žmonės ima abejoti. O kas bus jei pradės reikalauti kompensacijų įgyvendinę renovacijos projektus prieš 5-6 metus ar savo lėšomis? Jei jau vieniems taikomi reikalavimai atbuline tvarka, tai kodėl ne visiems? Taigi, šis siūlymas yra grynas populizmas. Be to, prie Aplinkos ministerijos veikia daugiabučių modernizavimo programos priežiūros komitetas, kuris šio pasiūlymo dar net nesvarstė.

O papildomo skatinimo galima prigalvoti įvairaus - pavyzdžiui, jei namas pasiekė kur kas didesnį energetinį efektyvumą nei buvo numatyta, galima jam skirti papildomą paramą, ir taip toliau.

"Išeitis - valstybinė renovacija"

Raimondas KUODIS, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius
Tai - desperacijos požymis. Teigiama, kad sukurta schema yra gera ir nieko keisti nereikia, tačiau tuo pačiu metu ieškoma kitų, radikalių sprendimų. Esu ne kartą sakęs, kad nepaisant to, kad ir kokios sąlygos būtų, dalis žmonių niekada neims jokių kreditų ir neinvestuos į renovaciją. Ir toliau laikausi nuomonės, jog efektyviausias sprendimas būtų pačiai valstybei vykdyti renovaciją. Tada renovuoto namo gyventojai ir toliau mokėtų tokius pačius mokesčius už šilumą, o valstybė pasiimtų tą dalį, pinigų, kuri dėl renovacijos sumažėjus šilumos vartojimui, sutaupoma.

Iki 2010 10 22 įgyvendinti daugiabučių renovacijos projektai

Šaltinis - UAB "Miesto renovacija"