Nekilnojamojo turto kainos labai kilti neturėtų

Burbulo nėra

Pasak NT agentūrų atstovų, pastaraisiais metais kainų kilimas pastebimas, nors pirkimo intensyvumas nėra didelis.

"Pardavimai svyruoja kas mėnesį, bet didelių šuolių nėra. Pirkėjai skiria dėmesį kainai, kadangi kiekvienas "matuojasi" pagal savo galimybes. Tačiau jeigu žmonės gali investuoti nemažą sumą į nekilnojamąjį turtą, pirmiausia jie orientuojasi į aukštesnės kokybės - renovuotus arba naujus namus", - teigė NT agentūros "Aidila" direktorius Algimantas Bružas.

Jo teigimu, kainos pakilo nuo penkių iki dešimties procentų. Kaip ir kasmet labiausiai kainos kyla vasaros pabaigoje ir pirmais rudens mėnesiais, kai būsto ilgalaikei nuomai ieško studentai. Kainų bumas atslūgsta po spalio mėnesio.

"Burbulo sprogimo niekaip negalima tikėtis, nes jo paprasčiausiai nėra. Esame žemesniame kainų lygmenyje nei buvome 2007 metais. Mes iki didelių kainų dar nepriėjome ir neprieisime", - tikino A. Bružas.

NT agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus pastebėjo, kad NT pardavimai sumažėjo 10-15 procentų.

"Kainos kyla kartu su infliacija. Jeigu turtas naujos statybos - žmonės akcentuoja, kad brangu. Jeigu namas senos statybos, kainą vertina kitaip. Kiekvienas kreipia dėmesį į kokybę, bet kiekvienas ją įsivaizduoja skirtingai", - sakė jis.

E. Jankaus manymu, šiemet kainos kilti aukščiau septynių procentų neturėtų.

Baiminasi emigracijos

Nors uostamiesčio NT agentūros kol kas garsiai nekalba apie galimą emigracijos įtaką pardavimams, padarinių tikimasi sulaukti ateityje.

"Kol kas to nejaučiame, bet po kelerių metų emigracijos padarinius tikrai pajausime. Bus didelė įtaka. Nebus kam pirkti būsto", - neabejojo E. Jankus.

Tuo metu A. Bružas didelės emigracijos įtakos pardavimų srityje nesitiki, tačiau įžvelgia kitus kainų svyravimą lemenčius veiksnius.

"Galbūt būtų kitoks kainų kitimo lygmuo, jeigu būtų didesnis vartojimas ir daugiau žmonių. Gal būtume panašūs į Vilnių, kur kainos žymiai didesnės. Kainų lygmeniui mieste įtakos turi ir Savivaldybės snaudimas - neparuošiama žemių individualių namų statybai, todėl žmonės renkasi priemiestį", - rėžė NT agentūros "Aidila" direktorius.

Efektas jau yra

Žinomas ekonomistas Gitanas Nausėda nemano, kad artimiausiais metais emigracija galėtų padaryti didelę įtaką NT rinkai. Pasak jo, visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, emigracija jau padarė savo juodą darbą.

"Emigracija visada turi įtakos šiam procesui, todėl nežinau, kodėl po kelerių metų kažkas turėtų keistis. Matome, kad žmonės, ypač iš mažesnių miestelių, išvažiuoja, tad toje konkrečioje vietoje nėra ekonominės gyvybės. Ten nekilnojamojo turto rinka yra visiškai mirusi, kainos lieka labai žemos", - tikino finansininkas.

PADARINIAI. Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, emigracija jau padarė savo juodą darbą.  Egidijaus Jankausko nuotr.

Jis priminė, jog emigracijos klausimas nėra aktualus Vilniui, kur kasmet fiksuojama didėjanti imigracija.

"Matome, kad per penkerius metus sostinėje gyventojų skaičius auga. Artimiausius penkerius metus augs taip pat. Negalima išvesti kažkokio Lietuvos vidurkio ir sakyti, kad emigracija vienareikšmiškai turės neigiamą įtaką nekilnojamojo turto kainoms", - teigė ekonomistas.

Emigrantai veikia NT rinką

Kito ekonomisto Roko Grajausko teigimu, prie didėjančių NT kainų prisideda šalyje didėjantys atlyginimai.

"Emigracija mažina nekilnojamojo turto paklausą ir skatina atlyginimų augimą. Tačiau tada mažinama darbo pasiūla. Kiekvienais metais darbo jėga išvyksta į užsienį, todėl sulig augančiais atlyginimais kyla ir nekilnojamojo turto kainos. Ši tendencija vis įsibėgėja", - teigė ekonomistas.

Pasak jo, nekilnojamojo turto rinka iš dalies yra veikiama tų pačių emigrantų, kurie į šalį siunčia pinigus. Teigiama, kad tai yra populiariausias būdas išlaikyti ryšį su Lietuva ir sukauptų lėšų investuoti tėvynėje. Uždirbdami daugiau pinigų užsienyje, tokiu būdu emigrantai netgi labiau prisideda prie NT kainų augimo.

R. Grajauskas kaip dar vieną NT kainų didėjimo priežastį įvardijo augantį gyventojų skaičių sostinėje.

"Kalbant apie pasiūlą statybų skaičius siekia rekordines apimtis. Paskutiniu metu paklausa auga sparčiau nei pasiūla", - sakė jis.

Kainos gali nusistovėti

Nors būsto pasiūla vis dar didelė, ateityje gali nutikti taip, jog būsto kainos augs dar lėčiau.

"Tokia perspektyva yra visai reali, ypač tada, kai Europos centrinis bankas pradės kelti palūkanų normas ir kreditavimo ištekliai būstui taps sunkiau prieinami - jie taps brangesni", - sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, kol kas yra nežinomybė dėl visuotinio NT mokesčio perspektyvos - ar bus siekiama tai įgyvendinti, ar ne.

"Jeigu einame to link - tai svarbu žinoti, kokiu greičiu. Visa tai virš nekilnojamojo turto rinkos sudarys tam tikrą foną. Jis turbūt nebeleis toms kainoms augti net ir palyginti kuklia sparta, kaip augo pastaruojuoju metu. Nematau prielaidų kainų burbulo susidarymui ar jo sprogimui. Butelio kaklelio efekto nėra, todėl tai šiuo metu Lietuvai nėra aktualu", - teigė ekonomistas.