Kuriama renovacijos propagandos mašina

Tačiau piešiama daugiabučių renovacijos nauda dažnai neįtikina gyventojų. Jie baiminasi įsipareigojimo bankams net keliems dešimtmečiams, taip pat abejoja tokių darbų atsipirkimu ar nerimauja dėl galimų neskaidrumų. Todėl ekonominio sunkmečio metu renovacijai ryžtamasi sunkiai.

Trūksta informacijos

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Arūnas Aliulis teigia, jog daugiabučių namų renovacijos procesas nėra lengvas darbas. Jis mano, jog pagrindinės priežastys, dėl kurių stringa renovacijos procesas yra ne ekonominės, bet psichologinės. Esą reikalinga informacija iki šiol nepasiekdavo tų, kurie šioje grandyje svarbiausi - daugiabučių gyventojų, todėl išankstinis nusistatymas ir objektyvių žinių stoka trukdė renovacijos sėkmei.

"Žmonės turi suprasti, kad renovacija yra neišvengiamas dalykas. Juk namai sensta", - sakė A. Aliulis.

Būtent dėl to, jog žmonėms trūksta informacijos, nutarta skirti 35 mln. litų jos viešinimui. A. Aliulis pabrėžė, jog žmonėms nereikia baimintis ir skaičiuoti šių pinigų, nes jie skiriami Europos Sąjungos, todėl tikrai nebus išimami iš paprasto lietuvio kišenės.

"Žmonės nesupranta, jog tai - tiksliniai pinigai. Europos Sąjunga juos skyrė vienam tikslui - renovavimo programos viešinimui. Todėl mes negalime jų skirti, pavyzdžiui, kelių namų renovavimui, kaip dabar šnekama. Be to, šie pinigai turi būti panaudoti ne iš karto, o dalimis iki 2015 metų", - pasakojo A. Aliulis.

Naujas modelis - ne prastesnis

Žinia, dar pernai pavasarį Vyriausybė palaimino naują renovacijos modelį. Pagal jį valstybė kompensuoja nebe 50 proc. renovacijos išlaidų kaip anksčiau, bet tik 15. Tačiau A. Aliulis pabrėžė, jog daugiabučiams šiltinti ir modernizuoti gyventojai galės 20 metų gauti lengvatinę paskolą su fiksuotosiomis, nedidesnėmis kaip 3 proc. palūkanomis. Tuo tarpu pagal anksčiau veikusį modelį palūkanos siekdavo apie 8 proc. ir daugiau. Agentūros direktoriaus teigimu, būtent dėl to šis modelis nėra niekuo prastesnis už pirmąjį. Be to A. Aliulis pabrėžia, jog dabar itin palankus metas renovacijai, nes statybinių medžiagų ir darbų kainos šiuo metu kritusios bent 30 proc.

"Kai žmonės pamato pirminius skaičius, kad vietoje 50 procentų kompensacijos jie dabar gauna tik 15, daugiau apie nieką nenori galvoti, tačiau reikia tik paskaičiuoti. Valstybė dabar neturi pinigų todėl tik 15 procentų ir kompensuoja. Bet tos 3 procentų palūkanos taip pat yra pinigai. Tiesiog anksčiau visa suma buvo duodama iš karto, o dabar valstybė padengdama palūkanas tą sumą išsidėlioja dvidešimčiai metų. Valstybė duoda tuos pinigus, kuriuos dar tik turės", - sakė A. Aliulis.

Kadangi renovacija visoje Lietuvoje skirtinga - vienuose namuose daromi didesnės apimties darbai, kituose - mažesnės, vidutiniškai per mėnesį gyventojai, A. Aliulio teigimu, sutaupo 85 litus. Vidutinės mėnesinės išlaidos - taip pat 85 litai, tad viskas iš karto atsiperka.

"Piniginėje išraiškoje jokio skirtumo nėra, o žmonės gyvena šiltame ir gražiame renovuotame name. Tačiau tai tik teorinis vidurkis. Realiai, jeigu namas renovuojamas pagal visas taisykles, galima gauti ir tiesioginės piniginės naudos - sutaupyti 20, 30, o kai kuriais atvejais net ir iki 100 litų per mėnesį", - teigia agentūros direktorius.

Kompensacija nepasiturintiems

A. Aliulis pasakojo, jog neužilgo valstybė kompensuos net iki 100 proc. techninio projekto išlaidų. Tai reiškia, kad žmonės galės beveik neinvestuodami pasitikrinti, pamatyti, kiek bus sutaupoma, ar apsimoka namą renovuoti, ar ne.

A. Aliulis pabrėžia, jog Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje apskritai suteikiama nors kokia kompensacija renovuojant namus.

Prieš ruošiant projektą turi įvykti daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas, kuriame turi dalyvauti gyventojų dauguma. Nuo šiol, jeigu pirmojo susirinkimo metu daugumos surinkti nepavyktų, antrojo susirinkimo metu, pasak A. Aliulio, užteks ir 25 proc. savininkų. Taip siekiama išgyvendinti žmonių pasyvumą. Pasak agentūros direktoriaus, tie, kurie bus nusistatę prieš renovaciją, nepatingės ateiti į susirinkimą ateiti ir išreikšti savo neigiamą požiūrį.

Dar viena problema, stabdančia renovacijos plėtrą, A. Aliulis įvardijo socialiai remtinus žmones. Dažnas iš jų apie renovaciją net negalvoja, nes jiems visiškai vienodai, ar valstybė, iš kurios gauna kompensaciją už šildymą, mokės 600 ar 200 litų. A. Aliulis pabrėžė, jog nepasiturintiems asmenims, kurių šildymo išlaidas iki šiol dengė valstybė, nereikės rūpintis ir dėl renovacijos - bankui už juos taip pat mokės valstybė. Tik jie jaus labai didelį skirtumą - gyvens šiltame ir gražiame name.

Anot agentūros direktoriaus, svarstoma galimybė, kad 100 proc. šildymo išlaidų kompensavimas žmogui, nesutikusiam dalyvauti renovacijoje, sumažėtų ar iš viso išnyktų.

Ne visi patenkinti

Tačiau visi vardijami pranašumai ne visada įtikina žmones. Geriausiu pavyzdžiu tampa renovaciją jau pasidariusių daugiabučių gyventojai. Tačiau ir jie apie renovaciją pasisako skirtingai. Vieni džiaugiasi, kiti negali nuslėpti nusivylimo.

Klaipėdos Kooperacijos gatvėje esančio renovuoto daugiabučio namo gyventoja ponia Ramunė kreipėsi į "Vakarų ekspresą", nes iki šiol negali atsistebėti renovacijos metu daugiabutyje atliktų darbų kainomis. Kas mėnesį kiekvieną butą pasiekiančios sąskaitos verčia abejoti darbų pirkimo skaidrumu.

Pavyzdžiui, už balkono atnaujinimą moteriai teks sumokėti 4552,36 litų, vadinasi tikroji šių darbų kaina turėtų siekti net 9104,72 litų (namas renovuotas pagal senąją programą, kai valstybė kompensuodavo 50 proc. išlaidų). Moteris pasakojo, jog išvydusi tokius skaičius ji anonimiškai paskambino į balkonus atnaujinusią firmą ir pasiteiravo, už kiek būtų galima atlikti tokius darbus. Pasiūlyta kaina ponią Ramunę išmušė iš vėžių - 3 500 litų.

Moterį papiktino ne tik atliktų darbų kainos, bet ir kokybė. Ne visi darbai esą užbaigti iki galo, kai kur nepadaryta apdaila. Moteris labiausiai neslėpė nusivylimo namo pirmininku, nes būtent jis buvo atsakingas už renovacijos priežiūrą.

---

A. Aliulis teigė, jog atvejų, kai darbų pirkimas atliekamas neskaidriai tikrai pasitaiko. Jis gyventojams turi tik vieną patarimą - aklai nepasitikėti renovacijos reikalus tvarkančiu bendrijos ar namo pirmininku ir nuolat stebėti jo veiklą, reikalauti ataskaitų, o pamačius bent menkiausius nesklandumus kreiptis į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą ar kitas institucijas. Ieškoti teisybės A. Aliulis patarė net tada jei renovacija jau atlikta iki galo ir valstybės kompensuojama dalis jau išmokėta. Žinoma, tokiu atveju viskas bus sudėtingiau.

A. Aliulio nuomone, dažnai galima įžvelgti ne tik bendrijos pirmininko nesąžiningumą, bet ir rangovų, atliekančių darbus, spekuliacijas. Tačiau viso to galima išvengti, jei tik žmonės bus sąmoningi ir supras, kad savo turtu turi rūpintis patys.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius teigia, jog problemų iki šiol kildavo ir dėl to, jog darbų pirkimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas. Vykdavo konkursai kiekvienai renovacijos daliai. Dabar A. Aliulis pataria pagalbos ieškoti internetiniame puslapyje www.cpo.lt. Tai - Centrinė pirkimo organizacijos tinklapis, kuriamee sudėtas visų įmonių, užsiimančių renovacijos projektavimu ir darbų vykdymu, elektroninis katalogas.

"Gyventojai gali pirkti be konkurso - tai sutaupo daug laiko ir nervų. Čia viskas patikrinta ir sertifikuota", - sako A. Aliulis.

Renovuotas patrauklesnis

Renovuojamas namas turi pasiekti ne mažesnę nei C energijos klasę, energijos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 20 proc. Tačiau, A. Aliulio teigimu, realiai sąnaudos sumažėja apie 50 proc.

"Visiškas nesąmonė yra kalbėti apie tai, per kiek laiko ta investicija į renovaciją atsiperka. Žmonės įtraukiami į debatus, kurių i šviso neturėtų būti. Ar skaičiuojate, per kiek laiko jums atsipirks naujas automobilis? Tai ar galima skaičiuot, per kiek laiko atsipirks butas?" - klausė A. Aliulis.

Jo teigimu, atlikus namo renovaciją, iš karto kyla buto vertė, todėl pardavus jį, kad ir iškart po renovacijos, galima pajusti tą žmonių taip trokštamą atsipirkimą. Būsto ir urbanistinės plėtros direktoriaus teigimu, buto renovuotame name vertė pakyla apie 30 proc.

Visgi nekilnojamo turto bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono direktorius Linas Juozaitis su tokiais skaičiais sutikti nebuvo linkęs.

"Juk dažniausiai renovuojant namą imama paskola. Klausimas, ar ta paskola išmokėta ar perduodama buto pirkėjui. Tačiau net jeigu paskola ir yra išmokėta, vis tiek abejoju, ar nuo to kaina pakiltų tiek daug - 30 procentų. Kaina kažkiek didėja, tačiau tikrai ne tiek daug. Kam mokėti tiek daug papildomų pinigų, tarkime keliasdešimt tūkstančių, jeigu per žiemą sutaupai vos kelis šimtus litų? Nėra blogai, kad namai atnaujinti, kad šiluma kainuoja mažiau, kad namas atrodo gražiau, tačiau didelės akivaizdžios ekonominės naudos parduodant butą nematau", - sakė L. Juozaitis.

Tačiau jis pripažino, kad nors tokių butų kaina pakyla ir nežymiai, tačiau jie yra daug patrauklesni ir sulaukia didesnio klientų susidomėjimo, todėl renovuotą butą parduoti gali būti lengviau.

Remiama ir dalinė renovacija

Naujojoje daugiabučių renovavimo programoje yra 12 punktų, numatančių kokias išlaidas kompensuoja valstybė. Kiekviena namo bendrija gali pasirinkti visus ar tik kelis punktus.

Kompensuojamos energetinį efektyvumą didinančios priemonės: šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas, langų ir lauko durų keitimas, stogo šiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą), balkonų (lodžijų) įstiklinimas pagal vieną projektą, rūsio perdangos šiltinimas, cokolio šiltinimas, alternatyvių energijos šaltinių (saulės, vėjo ir panašiai) įrangos įrengimas, liftų atnaujinimas (modernizavimas) keičiant techniniu energetiniu požiūriu efektyvesniais liftais, kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų keitimas ar pertvarkymas.

Skaičiai

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, nuo 2005-ųjų Lietuvoje įvykdyta 313 renovacijos projektų. Dar 146 bendrijose projektai vis dar vykdomi. Investicijų suma siekia 300 mln. litų, valstybinės paramos dalis - 146 mln. litų.

Klaipėdos regione įvykdyti 26 projektai, kuriems skirta 19 mln. litų. Klaipėdos mieste įvykdyta 20 projektų, čia sukoncentruota ir didžioji dauguma investicijų - 18 mln. litų.