Klaipėdos ir Kauno merai renovacijos programoje įžvelgia didelių ydų, Vilniaus vadovas ją vertina teigiamai

"Žingsniai tikrai yra geri ir pats modelis tikrai yra pasirinktas teisingas", - apie naująjį renovacijos modelį antradienį žurnalistams po savivaldybių merų susitikimo su Premjeru Algirdu Butkevičiumi sakė A. Zuokas.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas naująjį įstatymo projektą vertino kritiškai. Jo teigimu, nors ir priimtas naujas įstatymas, blogas palikimas iš senojo "persveria" naujojo įstatymo galimybes.

Anot V. Grubliausko, įstatymas priimtas skubotai, laikantis ydingos praktikos, kad esant reikalui vis tiek po to bus taisomas poįstatyminiais aktais. Kaip ir A. Kupčinskas, V. Grubliauskas pastebėjo, kad lemiamas žodis vykdyti renovaciją ar ne vis dar priklauso gyventojams, o ne savivaldybei.

"Kol kas savivaldybei tų galių, kad ji turėtų jau lemiamus svertus savo rankose, įstatymuose įžiūrėti nėra jau taip lengva. (...) Tendencijos ir norai keistis yra gražūs, deklaracijos, kad reikia keistis, yra, bet instrumentų tam, ypač suteikiant savivaldybėms pakankamai galių tapti flagmanais, tikrai nepakanka", - sakė V. Grubliauskas.

Klaipėdos mero teigimu, organizuojant renovacijos procesą būtent šiame mieste turėtų būti atsižvelgta ir į jo geografinę padėtį, į tai, kad, pavyzdžiui, plytų galiojimo laikas Klaipėdoje yra kitoks negu šalies gilumoje.

Kiek Klaipėdoje namų yra renovuota, meras tiksliai pasakyti negalėjo. Renovuotinų namų sąrašas taip pat dar nesudarytas, bet, pasak V. Grubliausko, tai daug problemų nesukels. Daug sunkiau įtikinti tų namų gyventojus, kad renovacija reikalinga.

Pasak Kauno mero A. Kupčinsko, iš esmės renovacijos tvarka priėmus naująjį įstatymą nepasikeitė, kadangi principas, jog būtina gauti daugumos namo gyventojų sutikimą, liko, tiesiog savivaldybė įgijo daugiau prievolių.

Kauno savivaldybė, mero teigimu, renovacijai pasirengusi: atrinkta apie 120 daugiabučių, kuriems renovacijos labiausiai reikia, ir 2013 m. biudžete numatyta iki 4 mln. litų padėti šių daugiabučių gyventojams parengti techninius renovacijos projektus, jeigu gyventojus pavyks įtikinti renovuotis.

"Bendravimas su gyventojais tikrai nėra iš paprasčiausių. Sunku perlaužti jų sąmonę. Kiti įsivaizduoja ir mano, kad jiems nedaug liko gyventi, gauna šimtaprocentines šildymo kompensacijas ir tai neskatina renovacijos", - teigė A. Kupčinskas.

Pasak Kauno mero, renovacijos procesas išjudėtų atsisakius šimtaprocentinių kompensacijų už šilumą gyventojams.

"Sakyčiau, kad tiems gyventojams, kurie nesutinka renovuotis ir gauna šimtaprocentines kompensacijas, tikrai turi būti mažinamos tos kompensacijos. Kaune yra apie 110 tūkst. butų, iš jų šildymo kompensacijas gauna apie 20 tūkst. gyventojų. Aišku, kad jie mažiausiai suinteresuoti renovuotis", - sakė A. Kupčinskas.

Šiuo metu, pasak A. Kupčinsko, Kaune renovuoti 74 daugiabučiai, 31 renovavimo projektas įgyvendinamas dabar.

Vilniaus meras džiaugėsi, kad naujajame renovacijos įstatyme numatytas didesnis bendradarbiavimas tarp Vyriausybės, Aplinkos ministerijos ir savivaldybių. Anot jo, tai turėtų paspartinti renovaciją.

Vilniaus savivaldybė, mero teigimu, yra parengusi didžiosios dalies pastatų renovavimo projektus ir tik laukia, kol bus sudėliotas aiškus finansavimo modelis, kaip renovacijoje dalyvaujantys gyventojai galėtų gauti finansinę paramą.

Kaip "didžiąją praeitos Vyriausybės renovavimo nesėkmę" A. Zuokas įvardino tai, kad gyventojai patys turėjo skolintis pinigus renovacijai iš banko. Pasak Vilniaus mero, jei dabar tai bus daroma per savivaldybių įmones, naudojant europinių fondų lėšas, tai gyventojams bus didelė paskata.

Vilniaus meras teigė, kad kai kuriais atvejais, kuomet gyventojai atsisako renovuoti namus, kadangi gauna kompensacijas už šildymą, turėtų būti siekiama ir priverstinio renovavimo.

A. Zuoko teigimu, šiuo metu Vilniuje renovuota apie 80 namų, o iš viso renovuoti reikėtų apie 2 tūkst. pastatų.