Klaipėdoje parduodamas šimtametis pastatas

Universiteto infrastruktūros prorektorius Antanas Lukoševičius pasakojo, jog pastatas "Turto bankui" pagal valstybės turto atnaujinimo programą buvo perduotas prieš pusantrų metų, nes valstybė neskyrė lėšų renovacijai. A. Lukoševičius prisiminė, jog šis į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas buvo pastatytas 1911-1912 m. Jame buvo gyvenama iki maždaug 1985-ųjų, kai jis buvo perduotas Klaipėdos konservatorijos fakulteto globai. Planuota sujungti jį su choreografijos pastatu, panaudoti bibliotekos tęsiniui arba kitoms švietimo įstaigos reikmėms, tačiau tai nebuvo padaryta - iki nepriklausomybės nespėta jo renovuoti, o po to valstybė tam nebeskyrė lėšų, tad buvo sutvarkyti tik du šalia esantys pastatai.

Pasak A. Lukoševičiaus, naujasis savininkas turės atsižvelgti į tai, jog pastate yra išlikusios vertingos paminklosaugai detalės, pavyzdžiui, priekinė dalis, ir jas reikės išsaugoti. A. Lukoševičius nuogąstavo, jog per pusantrų metų, kai pastatas buvo perduotas "Turto bankui", jame jau buvo kilę keli gaisrai, nes namą pamėgo benamiai ir kitokie prašalaičiai.

Anot "Turto banko" Turto atnaujinimo skyriaus viršininko pavaduotojo Dainiaus Juozėno, pastatą bus bandoma parduoti pirmą kartą. Iki tol buvo dalinamas sklypas, tvarkomi kiti teisiniai reikalai. Pastatas bus parduodamas aukciono būdu sausio viduryje.

Kol kas daugiausiai rūpesčių kelia tai, jog žemės sklypas yra Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijoje, įrašytoje į Kultūros vertybių registrą. Pastatas šiuo metu apibrėžiamas kaip gyvenamasis namas, o žemės sklypas - visuomeninės paskirties, skirtas mokslui ir mokymui. Naujasis savininkas ruošdamas detalųjį planą pastato paskirtį galės keisti, tačiau priklausančią žemę kol kas galės tik išsinuomoti, nes įstatymai neleidžia jos privatizuoti.

D. Juozėno manymu, nelogiška parduoti pastatą neprivatizuojamoje žemėje, nes abu dalykai turėtų būti vieningai valdomi ir prižiūrimi, o paveldosaugos reikalavimai taikomi vienodai. "Turto bankas" inicijavo Žemės reformos įstatymo pataisas ir tikimasi, jog toks apribojimas bus panaikintas. Taigi ateityje pirkėjas, nusipirkęs pastatą ir išsinuomojęs žemę, galės ją įsigyti ne aukciono tvarka.

"Vadinasi tai bus ne rinkos, o valdiška kaina. Tokiu atveju valstybė kažkiek praloš. Kitaip būtų jei būtų leidžiama pastatą ir žemę įsigyti kartu aukciono tvarka", - sakė D. Juozėnas.

Jeigu pirmojo aukciono metu pastato parduoti nepavyktų, pokalbininko teigimu, periodiškai būtų skelbiami nauji aukcionai.

"Tas pastatas jau daug metų apleistas. Gaila. Norisi, kad kuo greičiau patektų į naujų šeimininkų rankas", - sakė D. Juozėnas.