Jaunimas - aktyvus NT rinkos dalyvis

Apskritai šių metų pradžioje NT pardavimas padidėjo, tačiau kas tai galėjo lemti, agentūros nežino. Visgi Klaipėdoje įžvelgiamas tam tikras sąstingis, kuris artimiausiais metais agentūroms didelio pardavimų skaičiaus nežada.

Komfortas - 50 tūkstančių

"Vilniuje daugėja gyventojų, tai ten pardavimas didesnis. Klaipėdos rinka yra sustingusi, ir to nepaneigsi. Jauni žmonės domisi nekilnojamojo turto rinka, eina į seminarus. Klaipėdoje mažesni ir atlyginimai, ir NT kaina. Klaipėdoje mažiau ir jaunimo. Kaune ir Vilniuje daugiau aukštųjų mokyklų. Jos pritraukia jaunus žmones iš kitų miestų. Kuomet jaunimas ten įsikuria, susiranda gerai apmokamą darbą, tada ieško būsto", - sakė NT agentūros "Vestus" direktorius Vytautas Šimanskis.

Pasak jo, paprastai jaunos šeimos vieno kambario butų nesidairo. Bendrabučio tipo butą galima įsigyti už 20 tūkst. eurų. Norint geresnės kokybės reikia bent 50 tūkst. eurų.

"Žmonių pageidavimai visada tie patys - kuo geresnį daiktą įsigyti už gerą kainą. Klausia, ar namas renovuotas, ar yra pakeistas šiluminis mazgas. Pirmiausia reikia pažiūrėti internete ir suvokti esamą situaciją, kokios yra kainos, konkrečiame rajone. Tada pamatai savo galimybes. Reikia bandyti suderinti savo norus su rinka. Priklauso ir nuo to, ar šeima jau yra kažkiek sutaupiusi pinigų, ar turi tam įgūdžių. Reikia galvoti ir apie pradinį įnašą", - teigė V. Šimanskis.

Agentūros direktoriaus manymu, visi nori naujos statybos būsto. Tačiau jie yra brangesni maždaug 20 proc. už senos statybos renovuotus būstus.

"Klaipėda daug naujų butų nestato. Tačiau apsimoka investuoti ir į nenaują, bet renovuotą. Tačiau tai reikėtų pasverti. Plytinis namas yra šiltas - jis stovės, bus šiltas. O su blokiniu situacija kiek kitokia. Tokius variantus sunku palyginti, kadangi vienas namas stovi vienur, kitas - kitur. Daug įtakos turi ir vieta - privažiavimai prie mokyklos ir panašiai", - tikino V. Šimanskis.

Rinkoje dominuoja jaunimas

Visuomenėje vyrauja mintis, jog Klaipėdos rajone galima pigiau įsigyti nuosavą namą nei uostamiesčio centre butą. Tačiau NT agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus su tuo sutinka tik iš dalies.

"Kai susideda visos išlaidos, vargu ar priemiestyje įsigyti namą tampa pigiau. Gal pigiau, bet nestipriai. Kai kurie žmonės namus parduoda neužbaigtus, reikia įsirengti. Galutinis rezultatas vargu ar pigesnis. Žmonės turi kreiptis į specialistus. Kai pradeda ieškoti patys, tai ir langai būna ne į tą pusę, ir sienos pelija", - sakė jis.

Agentūros direktorius patikino, kad NT turto įsigijimu ypač domisi jauni žmonės.

"Žmonės iki 30 metų aktyviai perką nekilnojamąjį turtą. Ši amžiaus grupė sudaro gal apie 70-80 procentų mūsų pirkėjų", - teigė jis.

Pasak jo, pardavimų situaciją pagerintų padidėjęs gyventojų skaičius, kuris uostamiestyje kasmet tendencingai mažėja.

"Dabar su NT pardavimu situacija yra gera. Bet kad ji būtų dar geresnė, reikėtų, kad bankai taip stipriai nevaržytų užsieniečių. Taip pat mažėja gyventojų, nebėra kam pirkti", - NT pardavimų sąstingio priežastis vardijo E. Jankus.

Mažiausia kaina - priemiestyje

"Ober-Haus" tyrimų duomenimis, praėjusį mėnesį Klaipėdos miesto centre naujos statybos individualių ir sublokuotų namų kainos (~150-200 kv. m) svyravo nuo 160 iki 280 tūkst. Eur. Senos statybos įrengti namai kainavo nuo 150 iki 350 tūkst.

Gyvenamuosiuose rajonuose kainos kur kas mažesnės. Ten naujos statybos namo kaina siekia nuo 100 iki 200 tūkst. Eur, o senos - nuo 92 iki 230 tūkst. Eur.

Dar pigiau galima įsigyti namą ar butą priemiesčio rajone. Naujos statybos namo kaina - nuo 68 tūkst. iki 130 tūkst., o senos - nuo 70 iki 150 tūkst. Eur.

Palyginimui, naujos statybos būstas Vilniaus centre ar prestižiniame rajone kainuoja nuo 280 iki 550 tūkst. Eur. Sostinėje pigiausiai galima įsigyti senos statybos būstą priemiesčio rajone (nuo 95 tūkst. Eur).

Praėjusį mėnesį Klaipėdoje vieno kambario nuomos kaina siekė 140-310 Eur. Dviejų kambarių nuomos kaina kiek didesnė - nuo 180 iki 480 Eur. Trijų kambarių butą buvo galima išsinuomoti nuo 230 iki 580, o keturių - nuo 260 iki 750 Eur.

Vidutinis pirkėjas darosi atsargesnis

Indrė Genytė-Pikčienė, "Luminor" banko vyriausioji analitikė

Iš pirmo žvilgsnio būsto paklausa vis dar atrodo sveikai ir demonstruoja stiprų makroekonominį imunitetą: darbo rinkos rodikliai gerėja, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kyla atlyginimai, palankios ekonomikos plėtros perspektyvos gerina namų ūkių lūkesčius ir kelia naujo būsto poreikį. Vis dėl to stebint gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos raidą pastaraisiais metais, galima buvo matyti, kaip keitėsi statistinio pirkėjo tipas. 2014-2015 m. rinkoje vyravo savomis lėšomis įsigyjamo būsto sandoriai, nemažą gyvenamojo nekilnojamo turto pirkėjų dalį sudarė investuotojai, susivilioję nuomos rinkos žadėta grąža. Šiandien matome visiškai kitokią situaciją. Investuotojai apsipirko, jų gretos stipriai praretėjo prisisotinus nuomos rinkai - būsto nuoma nebebrangsta, o kai kur ir pinga. Didžioji dalis būstų dabar įsigyjami savo reikmėms, o kredito įstaigos sulaukia daug daugiau klientų nei prieš metus ar seniau. Tą lemia besistiebiantys bankų būsto paskolų rodikliai. Lietuvos banko duomenimis, būsto kreditų apimtis per praėjusius metus išaugo beveik 9 proc., o naujai išduotų paskolų vertė pernai buvo didžiausia nuo prieškrizinių laikų.

Būsto paskolos yra ilgalaikis įsipareigojimas, tad natūralu, kad toks pirkėjas yra jautresnis pinigų rinkos tendencijoms ateityje ir pinigų politikos viražams. Tikėtina, kad Europos centrinio banko kiekybinio skatinimo programai artėjant prie pabaigos ir horizonte šmėžuojant pirmiesiems palūkanų normų kėlimams šio tipo pirkėjų ratas ims retėti. Tokių pirkėjų galimybes karpo ir infliacija. Kylant pagrindinių vartojimo kategorijų kainoms, šeimoms vis sudėtingiau sukaupti lėšų pradiniam įnašui ir ryžtis tokiems stambiems pirkiniams kaip būstas.