Britų ekspertas: nekilnojamojo turto mokestis nėra gera praktika

Nors nekilnojamojo turto mokestis gyventojams yra taikomas daugelyje Vakarų Europos valstybių, to nederėtų vertinti kaip geros praktikos, teigia Lietuvoje viešintis Jungtinės Karalystės mokesčių teisės docentas Ričardas Tyteris (Richard Teather).

Antradienį Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) organizuotame renginyje "Nauji mokesčiai - sprendimas ar nauja problema?" kalbėjęs ekspertas sako, kad gyventojai vertina šį mokestį kaip neteisingiausią.

"Jungtinės Karalystės gyventojai šį mokestį vertina kaip patį neteisingiausią iš visų mokesčių ir 68 proc. jų pasisako už šio mokesčio sumažinimą. Gyventojai nepatenkinti dėl to, kad apmokestinama apytikrė turto vertė, tad apskaičiuojant šio mokesčio dydį visuomet atsiranda netikslumų. Individualiai atliktų pakartotinių įvertinimų kaštai sudaro daugiau nei 2 mlrd. litų. Be to, šio mokesčio administravimas kainuoja brangiausiai, lyginant su kitais mokesčiais", - renginio metu kalbėjo R. Tyteris.

Nekilnojamojo turto mokestis gyventojams yra itin skausmingas - tai yra antras didžiausias su finansine padėtimi susijęs nerimas po sąskaitų už elektrą, dujas ir vandenį. Apklausų duomenimis, gyventojai labiau jaudinasi dėl galimybės sumokėti šį mokestį negu dėl būsto paskolos grąžinimo ar kitų mokesčių mokėjimo. Plačiai paplitusi nuomonė, kad turto mokesčiais labiausiai apmokestinami turtingieji, tačiau Jungtinės Karalystės duomenys rodo priešingai.

"Nepaisant to, kad mažiau uždirbantiems žmonėms yra taikomos įvairios lengvatos ir išimtys, būtent šiuos žmones nekilnojamojo turto mokestis labiausiai paliečia: jam mokėti jie skiria didesnę dalį pajamų, negu daugiau uždirbantys gyventojai. Pavyzdžiui, dėl nekilnojamojo turto mokesčio regresyvumo daug problemų patiria pensininkai. Vien Jungtinėje Karalystėje kasmet teismus pasiekia po 3 milijonus bylų dėl šio mokesčio nesumokėjimo", - teigė ekspertas.

Daugelyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) valstybių šis mokestis sudaro labai mažą dalį jų biudžetų pajamų.

"Visose šios organizacijos šalyse, išskyrus Ispaniją, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, šio mokesčio pajamos sudaro mažiau nei 1 proc. visų mokestinių pajamų. Šio mokesčio administravimas yra brangus, pajamos - nedidelės, patys gyventojai itin nerimauja dėl šio mokesčio ir vertina jį kaip neteisingiausią. Todėl šis mokestis tikrai nėra geros praktikos pavyzdys, kurį turėtų kopijuoti Lietuva, veikiau tai daug kur išlikusi mokesčių fosilija", - apibendrino mokesčių teisės docentas iš Jungtinės Karalystės.

LLRI prezidentės Rūtos Vainienės teigimu, Lietuvoje nederėtų įvesti nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams dėl šio mokesčio ydų.

"Daiktai būdavo pasirenkami mokesčių objektu tais laikais, kai nebūdavo įmanoma kitaip apskaičiuoti žmogaus pajamų. Šiais laikais įmanoma įvertinti žmogaus pajamas, kurios yra apmokestinamos, todėl mokesčio nuo daiktų įvedimas būtų didelis žingsnis atgal Lietuvos mokesčių sistemai", - teigė R. Vainienė.

R. Tyteris yra Bornmuto universiteto (Jungtinė Karalystė) mokesčių teisės docentas, turi Oksfordo universiteto bakalauro laipsnį. Jis specializuojasi Europos, tarptautiniuose mokesčiuose, savo tyrimuose itin daug dėmesio skirdamas tarpdisciplininiams teisės, verslo praktikos ir ekonominės politikos tyrimams.