Kodėl IT specialistai iš Rytų traukia į Latviją, o darbininkai – į Lietuvą

Lietuvoje šių metu gyvena ir dirba daugiau kaip 50 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, iš jų 40 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis, sąrašą. Jiems leidimus gyventi Lietuvoje išduoda Migracijos departamentas.

Dar beveik 10 tūkst. trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje gyvena ir dirba pagal Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.

Migracijos departamentas Alfa.lt informavo, kad prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ar keitimo daugiausia teikia Ukrainos (43 proc.), Baltarusijos (33 proc.) ir Rusijos (5 proc.) piliečiai.

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių trūksta Lietuvoje pagal ekonominės veiklos sritis, sąrašą, išduodamas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

Panašios tendencijos ir Užimtumo tarnyboje – pagal jos išduotus leidimus dirbti Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiai dažniausiai atvyksta iš Ukrainos – 61 proc., Baltarusijos – 19 proc., Rusijos Federacijos – 4 proc.

Tarnyba pastebi, kad daugėja atvykusių iš Ukrainos ir Baltarusijos, taip pat stebimas augimas, nors ir nedidelis, iš Uzbekistano. Mažėja Lietuvoje dirbančių iš Kinijos, Indijos, Moldovos.

Nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. Baltarusijos piliečiams laikinai (6 mėn.) yra taikoma supaprastinta D vizų išdavimo tvarka bei įdarbinimo procedūrų palengvinimas, todėl stebimas šios valstybės piliečių atvykimo į Lietuvą suaktyvėjimas.

Migracijos departamento duomenimis, pastaraisiais metais užsieniečių, besikreipiančių dėl leidimo laikinai gyventi (LLG) išdavimo ar keitimo skaičius nuosekliai auga – vis daugiau užsieniečių Lietuvą renkasi kaip valstybę, kurioje jie ketina dirbti ir gyventi.

Antai 2018 m. darbo pagrindu buvo išduoti ar pakeisti 15 486 LLG, 2019 m. – 28 597, 2020 m. jau išduota 29 548 LLG.

Šių metų lapkričio pabaigoje prašymus išduoti ar pakeisti LLG Migracijos departamentui buvo pateikę daugiau kaip 29,8 tūkst. užsieniečių.

Šiuo metu apie 40 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, kurių profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis, sąrašą, turi galiojančius leidimus laikinai gyventi.

Užimtumo tarnyba šių metų sausio–spalio mėn. išdavė 5638 užsieniečiams leidimus dirbti ir sprendimus dėl atitikties darbo rinkos poreikiams, 2019 m. išduota 9061, 2018 m. – 5237 tokie leidimai. Iš viso šiuo metu pagal šios tarnybos išduotus leidimus šiuo metu Lietuvoje dirba 9406 užsieniečiai.

Savi bedarbiai neužpildo laisvų darbo vietų

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas Alfa.lt prisipažino, kad į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srauto augimą vertina teigiamai.

„Jeigu mes turime apie 230 tūkst. savų bedarbių ir mes neturime efektyviai veikiančios perkvalifikavimo ir įgūdžių formavimo sistemos ir jeigu norime, kad verslas kurtų bendrą vidinį produktą, tai užsieniečių įdarbinimas yra tiesiog neišvengiamas. Žinoma, mes labiau norėtume į darbo rinką integruoti savo bedarbius, tačiau neveikia taikomos programos.

Mes tik šnekame, vykdome programas, kol yra ES pinigų, o paskui jas padedame į stalčius. Tiesiog tai (užsieniečių įdarbinimas – red.) yra neišvengiamybė. Jeigu norime, kad žmonės uždirbtų, kad biudžetas gautų pinigų, tai vienintelė galimybė. Nėra kitų galimybių, mes nesugebame su savais žmonėmis užpildyti trūkstamų darbo vietų“, – sakė D. Arlauskas.

Jis atkreipė dėmesį į Užimtumo tarnybos fiksuojamą tendenciją, kad yra daug laisvų darbo vietų, bet bedarbiai neskuba jų užimti dėl vadinamųjų nedarbo spąstų. „Žmonėms tiesiog neapsimoka. Yra paskaičiuota, kad jeigu šeimą sudaro 4 asmenys ir vienas pradeda dirbti, tai realiai uždirbs tik 7 eurais per mėnesį daugiau. Jis kartu netektų visų pašalpų. Štai ir visas atsakymas“, – dėstė D. Arlauskas.

Dominuoja vienos profesijos atstovai

Migracijos departamento duomenimis, dažniausiai prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo teikia tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai. Šios profesijos atstovams išduodama 70–80 proc. visų leidimų laikinai gyventi, išduodamų darbo pagrindu.

Antai 2018 m. užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis, sąrašą, buvo išduotas 17 461 LLG, atitinkamai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – apie 12 000 LLG, 2019 m. iš viso darbo pagrindu išduoti 25 504 LLG, vairuotojams – apie 17 800 LLG.

2020 m. iki lapkričio mėn. pabaigos darbo pagrindu išduota 26 421 LLG, vairuotojams – apie 18 500 LLG.

„Atsižvelgus į tai, kad ši profesija ir toliau lieka paklausi, prognozuojame, kad ir kitais metais didžioji dalis išduodamų leidimų laikinai gyventi teks būtent tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams“, – Alfa.lt teigė Migracijos departamento vyriausioji specialistė Loreta Tumalavičienė.

Įmonės, vykdančios veiklą statybos srityje, įdarbina daug su statybos veikla susijusių profesijų darbuotojų – betonuotojus, suvirintojus, elektrikus.

Nesugebame pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų

Tai, kad daugiausia užsieniečių Lietuvoje įsidarbina tolimųjų reisų vairuotojais, D. Arlausko nestebina.

„Mane labiau stebina, kad mūsų profsąjungos aršiai proteguoja Mobilumo paketą, neva mūsų žmonės netenka darbo arba jų atlyginimai mažėja. Bet situacija tokia, kad tie visi atvažiavę iš trečiųjų šalių iš esmės dirba ne Lietuvoje, bet važinėja po visą Europą. Jiems nei lietuvių kalbos reikia mokėti, nei jie atima iš mūsiškių darbo vietas.

Labai geras Jonavos pavyzdys: buvo poreikis 60 tolimųjų reisų vairuotojų, bet neatsirado nė vieno prašymo įdarbinti iš Lietuvos gyventojų. Štai ir atsakymas. Ką tada daryti? Mūsiškiai nenori važinėti po Europą, tai mums reikia vairuotojų iš kitų šalių“, – pastebėjo D. Arlauskas.

Darbdavių atstovas priminė kandidatės į ekonomikos ir inovacijų ministrus Aušrinės Armonaitės pasisakymą, kad, kai iš Baltarusijos susidarė srautas IT specialistų, kurie yra tikrai labai kvalifikuoti, mes dėl savo migracijos politikos nesugebame jų prisivilioti, tad jie įsidarbina Latvijoje.

„Taip, reikia Lietuvoje ir kitų specialybių (ne tik vairuotojų – red.) darbuotojų, bet mūsų migracijos politika yra tokia, kad neskatiname iš kitų šalių atvykti specialistų, kuriančių didesnę pridėtinę vertę“, – sakė D. Arlauskas.

Turėsime išmokti gyventi su kitos kultūros žmonėmis

Ar Lietuvos gyventojai turėtų susitaikyti, kad šalia jų dirbs ir gyvens vis daugiau užsieniečių? D. Arlauskas mano, kad tai neišvengiama ir kad užsieniečių baimė Lietuvoje pamažu išnyks.

„Visi tokie politiniai pasistumdymai dėl emigrantų ir Amerikoje, ir Europoje, puikiai juos žinome. Mes esame tam tikruose mąstymo spąstuose. Mes už laisvą prekybą, už globalizaciją, už žmonių judėjimą, bet kai tik susiduriame asmeniškai, iškart atsitraukiame: tegul pasaulis globalizuojasi, bet mes norime gyventi, kaip gyvenome. Kaip sakoma, Lietuva lietuviams.

Manau, tai neišvengiama, kad ksenofobija yra laikinas reiškinys. Tiesiog mes išmoksime gyventi su užsieniečiais, jeigu norime judėti kartu su visu pasauliu. Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Švedija irgi pergyveno tą laikotarpį (užsieniečių baimės – red.) ir dabar susiduria su tam tikrais iššūkiais, kad atvykėliai nesugeba integruotis, bet pasaulis nesibaigia šia diena, dar išmoksime gyventi per ateinančius šimtmečius“, – svarstė D. Arlauskas.

Trūkstamų profesijų sąraše dominuoja darbininkų specialybės

Jeigu užsieniečio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, užsienietis gali būti įdarbintas iš karto be Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti.

Leidimus laikinai gyventi Lietuvoje šiems užsieniečiams išduoda Migracijos departamentas arba vizą jiems suteikia konsulinės įstaigos kilmės valstybėse.

2020 m. antrąjį pusmetį sąraše buvo kelios dešimtys profesijų. Pramonės srityje liko anksčiau įtrauktos įvairių rūšių suvirintojo, metalo konstrukcijų gamybos ir apdirbimo specialisto, programinio valdymo staklių operatoriaus, įvairių rūšių šaltkalvio, laivo korpuso ir detalių montuotojo, mėsininko ir kitos profesijos.

Sąraše nebeliko automatikos įrangos derintojo, žuvies pusgaminių ruošėjo, žuvų darinėtojo, žuvų pjaustytojo, žuvies pusgaminių ruošėjo, mėsos darinėtojo, moteriškų ir vyriškų drabužių suvėjo, plastikinių pjaustymo mašinų operatoriaus ir kelių kitų profesijų.

Paslaugų srityje profesijų sąrašas nesikeitė, jame išliko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija.

Statybų srityje išliko suvirintojo, elektriko ir mechanizatoriaus profesijos, tačiau nebeliko plytų mūrininko, pastolių statytojo, tinkuotojo ir kitų profesijų.