Ką turime žinoti apie kompiuterinius virusus?

- Gal yra žinoma, kiek skirtingų kompiuterinių virusų pasaulyje sukuriama per metus?

- Tai labai priklauso nuo to, kaip skaičiuojama. Jei kalbėtume apie visiškai originalius kompiuterinius virusus, jų per metus pasaulyje sukuriama 3-4 ir jie paprastai yra itin grėsmingi, nes naudoja naujus algoritmus, moka vis kitaip slėptis, plisti ir panašiai. Tačiau kiekvieno jų atmainų gali būti šimtai ar tūkstančiai. Atmainas programišiai kuria imdami originalų virusą ir tiesiog pakeisdami kelis nustatymus, jo bruožus, leidžiančius vis kitaip įveikti antivirusines programas, filtrus ir patekti į vartotojo kompiuterį.

- Kokie yra pavojingiausi? Kuo?

- Pavojingiausi, kaip minėjau, yra tie naujausi, originalūs kompiuteriniai virusai. Pavojingi jie dėl to, kad pirmiausia turi atsirasti virusas, paplisti, o tik tuomet specialistai kuria vadinamąjį priešnuodį. Juk sunku apsisaugoti nuo kažko, kai nežinai nei kas tai, nei kur smogs. Tad kai paplinta kompiuteriniai virusai, jie tiriami specialiose laboratorijose, ieškoma būdų, kaip juos atpažinti ir neutralizuoti. Kai sukuriamos apsaugos, atnaujinimai siunčiami į antivirusines programas ir tik tada pasiekia mūsų kompiuterius. Taip pat didžiausias virusų keliamas pavojus yra galimybė prarasti kompiuteryje saugomus duomenis. Be to, vieni pavojingiausių virusų yra tie, kurie sukurti pasiekti specifiniam taikiniui - tam tikram dokumentui, nustatymams ar kt. Juos aptikti itin sunku, mat jie ir nepasireiškia, galime neįtarti, kad turime jį kompiuteryje ar telefone, kol nepasiekia to konktretaus tikslo. Taip pat yra virusų, kurie gali perrašyti dalį savo informacijos kaip mūsų kompiuterio operacinės sistemos dalį, tuomet jie pasislepia beveik nuo visko. Kompiuteris jo neranda, o virusas viską valdo iš vidaus, programišius gali prisijungti ir matyti, ką jūs veikiate, gali pasiekti duomenis. Dabar vis populiarėjanti praktika, kai įsiskverbiama į žmogaus kompiuterį, užšifruojami duomenys arba jie ištrinami ir prašoma išpirkos, jei norite juos susigrąžinti. Tai yra reketo forma – nusikalstama veika, tai naudojami komerciniai virusai, siekiant pasipelnyti. Žmogui kartais leidžiama vieną kitą failą atsidaryti ir neva suprasti, jog sumokėjęs jis savo informaciją atgaus. Bet programišius jau vis tiek turi laisvą prieigą prie jūsų visų duomenų.

- Ką daryti, kai virusas jau plinta mūsų kompiuteryje?

- Pirmiausia reikia ieškoti neužkrėsto kompiuterio ir ieškoti informacijos apie tą virusą. Tiesa, jeigu duomenys yra jau užšifruoti arba tai yra itin sudėtingas virusas, pats žmogus gali ir nemokėti to padaryti. Deja, neretai tam reikia specialisto, o tai jau kainuoja pinigus. Keista, bet žmonėms gaila mokėti specialistams ir pirkti geras, patikimas antivirusines programas, bet mažiau gaila mokėti programišiams, kad atgautų pavogtus duomenis, kurių, deja, greičiausiai ir neatgaus.

- Kokiais būdais kompiuteris gali "prisivilioti" virusą, kenkėjišką programą?

- Dažniausiai virusų galima prisigaudyti internete, kai gauname keistų pasiūlymų, neva nemokamų paslaugų. Virusas gali ateiti ir elektroniniu laišku. Tad jeigu matote, kad siuntėjas yra nežinomas, neaiškus, trinkite tuos laiškus ir neatidarinėkite jokių juose esančių nuorodų. Virusai keliauja ir per USB atmintines, jeigu jomis naudojatės prie viešai prieinamų kompiuterų darbovietėje, bibliotekoje, universitete ir t.t. Beje, jeigu naršyklė leidžia naudoti "Flash player" papildinį, leidžiantį matyti animaciją, vaizdo įrašus, reklamas, – tai dar vienas būdas pasigauti virusą. Šio papildinio reikėtų atsisakyti.

- Kaip galima patikrinti, ar kompiuteruje jau turime virusą, nors akivaizdžių problemų lyg ir nematyti?

- Ne visais atvejais tai taip lengvai patikrinama, virusai moka gerai pasislėpti. Pagrindiniai dalykai, kurie leidžia pastebėti, kad kompiuteryje yra virusas, tai pradėjusios "lūžinėti", strigti programos arba operacinė sistema, sulėtėjęs jos darbas. Taip pat galima tikrinti interneto srauto aktyvumą. Jeigu matoma intensyvi veikla, tačiau tuo metu nesinaudojama naršykle, nesame paleidę kitų programų, tai dar vienas signalas apie galimą viruso grėsmę. Apie virusą praneša ir pakitę, keistų pavadinimų failai, kurių patys nekūrėte ir nediegėte į kompiuterį.

- Kaip apsaugoti duomenis nuo sunaikinimo?

- Reikėtų turėti įprotį nuolat daryti svarbių dokumentų kopijas. Duomenis galima saugoti ir kompaktiniuose diskuose, atmintukuose. Tiesa, jeigu bandote išsaugoti tai, kas dar likę iš jau užkrėsto kompiuterio, greičiausiai visi failai jau turės virusą. Tad net jei juos perrašysite į atmintuką, jame irgi atsiras virusas, kurį jūs patys platinsite toliau. Galite naudotis internetinėmis duomenų talpyklomis, kaip „Google Drive“, „Dropbox“ ir pan. Siunčiant duomenis, failus, nuotraukas į jas, visi duomenys automatiškai tikrinami ar neturi virusų. Be to šias talpuklas galite pasiekti prisijungę iš bet kurio neužkrėsto kompiuterio.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“