Internetu pirkti drąsu tik pusei gyventojų

Lietuvos pašto užsakymu atlikto gyventojų pirkimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad net 48 procentai Lietuvos gyventojų vis dar nesiryžta pirkti internetu.

„Nuo šio žingsnio juos sulaiko noras ir poreikis iš arti apžiūrėti, paliesti, pasimatuoti reikiamą prekę. Nepaisant nuosekliai augančių virtualiųjų pirkėjų skaičiaus, beveik trečdalį susilaikančiųjų dažniausiai riboja baimė įsigyti netinkamų prekių. Panašus skaičius gyventojų dvejoja ir dėl prekių kokybės“, - teigia Lietuvos pašto rinkos tyrimų vadovė, elektroninės prekybos ekspertė Edita Jurkienė.

Bent kartą per metus internetu perka 38 proc. šalies gyventojų. 2016-aisiais jų buvo kiek mažiau - 33 proc. Pagrindiniai nuo tokių pirkimų stabdantys veiksniai yra susiję su objektyviu kainos ir kokybės vertinimu bei subjektyvia prekės tinkamumo analize. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kur perkančiųjų elektroninėse parduotuvėse skaičius siekia 53 proc.

Pasak E.Jurkienės, pagal vartotojų skaičių Lietuvos elektroninėms parduotuvėms atitenka 64 proc. elektroninės prekybos rinkos, užsienio - 36 proc. Tokioms tendencijoms tiesioginės įtakos turi prekių pristatymas ir grąžinimas. Stebėtis tautiečių lojalumu lietuviškoms elektroninėms parduotuvėms nereikėtų, nes vietinė elektroninė prekyba pirkimo užsienyje atžvilgiu panašiomis proporcijomis vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse dažniausiai internetu perkami drabužiai, kosmetika ir parfumerija, namų apyvokos prekės, buitinė įranga, elektros prietaisai ir knygos. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis internetu užsakytoms prekėms išleidžia apie 560 eurų.

Dažniausiai kompiuterines prekes internetu perkančio grupės „B’Avarija“ nario, televizijos laidų autoriaus ir vedėjo Juozo Liesio „Vakaro žinios“ paklausė, kokius jis įžvelgia elektroninės prekybos pliusus ir minusus.

- Didžiausias pranašumas, kad neišeidamas iš namų gali pamatyti daug prekių, sulyginti skirtingų pardavėjų prekes, pasigilinti į jų specifiką, sužinoti, ką mano jas jau įsigiję ir naudojantys žmonės, pažiūrėti filmukus ir išgirsti autoritetingų ekspertų nuomonę.

O blogumas vienas - negali pačiupinėti. Todėl neįsivaizduoju savęs internetu perkančio avalynės, drabužių, kvepalų. Nors pažįstu nemažai tai darančių ir besidžiaugiančių. Tačiau istorijos, kai nusiperkami per dideli ar per maži batai mane vis dar atbaido.

- Visi žino, kad lietuviai pirmiausiai žiūri į prekės kainą.

- Gauti viską pigiau lietuviui yra ne tik labai svarbu, bet ir smagu. Internete iš karto gali palyginti skirtingų pardavėjų kainas. Tiesą sakant, aš net nežinau, kiek šiuo metu kompiuterinės dalys kainuoja įprastoje parduotuvėje. Pastarosioms išlaikyti tą patį ar bent panašų kainų lygį, kaip ir internetinėse, yra labai sunku, net, sakyčiau, be šansų. Juk reikia samdyti žmones, nuomoti ar įsigyti patalpas, jas prižiūrėti, mokėti už elektrą ir kitus komunalinius mokesčius.

Internetinei parduotuvei užtenka tik sukurti svetainę ir mokėti simbolinį mokestį už vardą bei tinklalapio priežiūrą. Ir nereikia fiziškai laikyti prekių sandėlyje, nes viską, ko pageidauja pirkėjai, užsakai tiesiai iš pagrindinių sandėlių.

- Ar tavęs nuo pirkimo internetu neatbaido galimos problemos dėl garantinės priežiūros ar prekės grąžinimo?

- Esu ramus, nes galioja dviejų savaičių pinigų grąžinimo terminas. Ir net jei iš pirmųjų susirašinėjimo su pardavėju laiškų kyla kokios nors problemos, užtenka kreiptis į vartotojų teisių gynėjus ar paviešinti viską viešojoje erdvėje ir įstatymų nesilaikantys niekdariai būna labai greitai sudorojami.

Kiek daugiau baimės yra perkant naujus ar jau naudotus daiktus iš privačių asmenų. Tačiau man pačiam yra ne kartą buvę, kai įprastoje parduotuvėje nusipirktas naujas daiktas sugenda net iš jos neišėjus.

- Kodėl internetu perka tik mažiau nei pusė lietuvių?

- Mes esame įpratę eiti į parduotuves ir pačiupinėti mus dominančias prekes.

- Jau tampa įprasta, kad norimą prekę pačiupinėjęs, apie ją nuodugniai konsultanto išklausinėjęs žmogus jos įprastoje parduotuvėje neperka, o grįžęs į namus įsigyja internetinėje. Ar nesulauksime, kad parduotuvių konsultantų paslaugos taps mokamos?

- Kaip minėjau, gauti pigiau yra smagu. Nevadinčiau tokio elgesio naiviu gudravimu, nes tai bent paviršutiniškos patirties sukaupimas. Jis ypač praverčia perkant brangų, pusę ar net viso mėnesio atlyginimą kainuojantį daiktą. Kaip tam ryžtis nepačiupinėjus?

Kita vertus, Lietuvoje jau yra nemažai parduotuvių, į kurias žmonės eina kaip į muziejus, kuriose eksponatus galima pačiupinėti. O mūsų šalyje muziejų lankymas yra mokamas, tad visai normalu, kad parduotuvės apmokestins konsultavimą, o gal net ir įėjimą.

- Tai gal artinasi įprastų parduotuvių eros pabaiga?

- Svarbiausias jų išlikimo garantas yra žmonių srautai. Juos gali užtikrinti atsitiktinis dalykas, toks kaip įsikūrimas populiariuose prekybos centruose, arba kryptingumas - ryški specializacija. Juk yra parduotuvių, kurios siūlo lygiai tokius pačius daiktus, kaip ir internetinės, tačiau žmonėms norisi pirkti būtent jose. Vienas iš didžiausių įprastų parduotuvių pranašumų - kontaktas su žmogumi. Juk mes einame ten, kur mums patinka, kur mus maloniai sutinka ir šypsosi matydami. Žmogus nėra vien racionali būtybė, jis ir socialinis gyvūnas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“