„Versli Lietuva“: Lietuvoje palankios sąlygos verslui kurtis

Praėjusiais metais Lietuvoje sparčiai steigėsi nauji juridiniai asmenys, o vidutinis darbo užmokestis augo sparčiausiai per visą pokrizinį laikotarpį.

Tačiau, „Versli Lietuva“ duomenimis, perkaitusi darbo rinka verslui tampa vis didesniu iššūkiu, stebimas savarankiškai dirbančių asmenų ir prekybos sektoriaus įmonių skaičiaus mažėjimas.

Praėjusių metų verslo rodikliai rodo šiek tiek lėtesnį juridinių asmenų steigimąsi nei 2017 m., tačiau jis tebėra spartus, o įmonių išgyvenamumas gana aukštas. Taip pat stebima daugiau įregistruotų įmonių, kas įrodo palankias verslo steigimosi tendencijas.

Tačiau išgyvenamumo rodikliai kai kuriuose sektoriuose yra prastesni nei 2017 m. Pernai daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4 proc., 2017 m. išgyvenamumo rodiklis siekė 63,3 proc.

„Prastesni rodikliai pastebimi žemės ūkyje, apdirbamojoje gamyboje, švietime, transporte ir saugojime.

Tai gali rodyti, kad šie ūkio sektoriai susiduria su lėtėjančia jų produkcijos ar paslaugų paklausa, o tai lemia prastesnes neseniai susikūrusio verslo perspektyvas šiuose sektoriuose.

Labai pagerėjo išgyvenamumas profesinėje, mokslinėje ir techninėje bei informacijos ir ryšių veiklose, taip pat gerokai geresni rodikliai prekyboje ir statyboje“, – pranešime cituojamas „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

„Versli Lietuva“ atlikta labai mažų Lietuvos įmonių, kurių dalis sudaro 81 proc. visų veikiančių įmonių Lietuvoje, reikšmės ir augimo analizė parodė – tik dešimtadalis įkurtų įmonių auga labai sparčiai, pusės jų augimas sustoja įdarbinus 1-2 darbuotojais daugiau, nei turėta veiklos pradžioje, likusios – beveik nepajuda iš savo pirminės steigimo būsenos.

„Didžioji dalis labai mažų įmonių neauga, nes nenori augti – jos kuriamos siekiant dirbti sau, o ne kažkam kitam.

Augimą taip pat gali stabdyti tai, kad steigėjai neturi reikiamų verslo valdymo įgūdžių ir nepasitiki kitais, tad, iškilus būtinybei, negali deleguoti bei perleisti valdymo samdomiems profesionalams.

Taip pat labai mažoms įmonėms sunku prieiti prie išorinių finansavimo šaltinių, o galimybė gauti įvairią valstybės ar ES paramą ir pagalbą neretai sudaro net šiltnamio sąlygas, kurios neskatina patiems ieškoti augimo, konkurencingumo galimybių ir dėti papildomas pastangas“, – sako „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Marius Kalanta.

Pasak M. Kalantos, didžiąją dalį Lietuvos verslo įmonių sudarančios labai mažos įmonės, dauguma jų, priešingai nei įsivaizduojame, dirba pelningai ir uždirba pakankamai didelį pelną, tačiau dažnai uždirbtas pelnas nėra naudojamas tolimesnei verslo plėtrai užtikrinti.

„Versli Lietuva“ skaičiavimais, visų Lietuvos įmonių pelnas auga lėčiau nei praėjusiais metais, jis paaugo 7 proc. Tai siejama su sparčiai augančiomis įmonių sąnaudomis. Tačiau prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių yra geras – paskolos, suteiktos įmonėms, augo 3,9 proc.

„Versli Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais savarankiškai dirbo 150,2 tūkst. šalies gyventojų, tai buvo 0,4 proc. mažiau nei 2017 m. Šių metų pirmą ketvirtį savarankiškai dirbančiųjų sumažėjo 1,9 proc.