Tyrimas: sugedusius daiktus jaunimas linkęs iškart keisti naujais, o ne remontuoti

Tokius duomenis atskleidė startuolio „Saugo“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Sugedusius daiktus keistų naujais

Apklausa parodė, kad 60 proc. lietuvių apskritai nebūtų linkę pratęsti prekių garantijos. Tarp dažniausiai įvardijamų to priežasčių – manymas, kad pigiems daiktams tokia garantija nereikalinga (32 proc.) ir kad ji – pinigų švaistymas, jei daiktas nesugenda (20 proc.). Taip dažniausiai mano vyresnieji – virš 50 m. amžiaus gyventojai.

Pasak vieno iš startuolio „Saugo“ įkūrėjų Jono Čeponio, iš tiesų, perkant pigius daiktus, neverta investuoti į papildomą garantiją.

„Jeigu perkate pigų daiktą, įprastai net neturėsite galimybės pratęsti jo garantijos, nes tokia paslauga tiesiog nebus teikiama. Mes net nerekomenduojame pratęsti garantijos pirkiniui, kurio vertė mažesnė nei 100 EUR“, - sako Jonas Čeponis, vienas iš startuolio „Saugo“, vystomo kartu su „Lietuvos draudimu“, įkūrėjų.

Tačiau dar viena iš įvardytų priežasčių, kodėl lietuviai nebūtų linkę iš anksto apsisaugoti nuo remonto išlaidų – manymas, kad įsigyti naują daiktą būtų patogiau nei jį remontuoti. Taip dažniausiai (28 proc.) mano jauniausi – 18-29 m. gyventojai.

Kainuoja pigiau nei remontas

J. Čeponio teigimu, perkant brangesnius daiktus, pratęsti garantiją verta, nes ji praktiškai visuomet kainuoja pigiau nei sugedusio daikto remontas.

„Pratęsti garantinį laikotarpį aktualiausia tuomet, kai įsigyjama didesnės vertės buitinė technika, TV, kiti elektronikos prietaisai. Pavyzdžiui, perkate skalbimo mašiną, kuri kainuoja 400 EUR. Jai sugedus po garantinio laikotarpio, smulkių gedimų remontas kainuotų 50-100 EUR, taip pat prisidėtų apie 30 EUR transportavimo išlaidos, o jeigu gedimai rimtesni, reikėtų įskaičiuoti ir dalių kainą.

Tuo metu už pratęstą garantinį laikotarpį sumokėtumėte keliasdešimt eurų. Tad įsigyjant visus prietaisus, kurių vertė didesnė nei 100 EUR, tikrai verta pasvarstyti apie pratęstą garantiją“, - sako J. Čeponis.

Tai patvirtina ir apklausos duomenys. 40 proc. gyventojų visgi būtų linkę pratęsti garantiją, nes daiktui sugedus, sutaupytų lėšų jo remontui, o 20 proc. tiki, kad pati garantija kainuoja pigiau nei remontas.

Pratęstų garantiją, jei daiktui nesugedus atgautų pinigus

„Apibendrinant visas priežastis, paaiškinančias, kodėl žmonės nesirinktų pratęstos garantijos, galima daryti išvadą, kad dauguma bando įvertinti daikto sugedimo riziką ir suprasti, ar kaina, kurią moka už pratęstą garantiją, yra adekvati pirkinio kainai. Kitaip tariant, vertinama, ar ilgesnis garantinis laikotarpis apsimoka, ar ne.

Būtent į tai atsižvelgėme kurdami startuolį ir pasiūlydami galimybę žmonėms susigrąžinti dalį sumokėtos sumos, jeigu daiktas nesugenda“, - teigia J. Čeponis.

Tyrimo duomenys tai patvirtina. 40 proc. gyventojų, kurie nebūtų linkę pratęsti garantijos, paklausti ar pakeistų nuomonę, jei dalis sumokėtos sumos, daiktui nesugedus, jiems būtų grąžinta, atsakė teigiamai.

Pinigų grąžinimo kriterijus aktualiausias pasirodė jaunesniems respondentams. Gavę galimybę susigrąžinti dalį sumos, nuomonės apie pratęstą garantiją dažniausiai nekeistų vyriausi (60 m. ir daugiau) gyventojai.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2019 m. lapkričio mėnesį. Jos metu tyrimų bendrovė „Vilmorus“ apklausė 1000 vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.