„Turime pradėti svarstyti paramos priemones, kurios būtų ne tik padėti, išgelbėti, kaip dabar, bet priemones, kurios leistų verslui transformuotis, prisitaikyti prie dabartinių egzistuojančių neapibrėžtų situacijų, kurios nuolat kinta. Galbūt keisti patį verslo modelį, netgi veiklos kryptis. Pradedama apie tai diskutuoti“, – BNS sakė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Anot jos, kol kas apie tai tik diskutuojama, tačiau vėliau turėtų būti svarstoma ir Vyriausybėje. Kiek tam galėtų būti skiriama lėšų, ji nesakė.
„Dar nekalbame apie konkrečius dalykus, bet visi sutinkame, kad paskolos ar dotacijos netenka prasmės, jei nėra nukreiptos į transformaciją ar pasikeitimą, kuris leistų sektoriui gyventi ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tik šiandien“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, šiuo metu turizmo sektoriui yra numatyta 49 mln. eurų paramos, iš jos 30 mln. eurų skirta lengvatinėms paskoloms, 10 mln. – medikų atostogoms nuo rugsėjo, 6 mln. eurų – inovacijomis, o 800 tūkst. eurų – apmokėti nakvynės trečią naktį, jei į Lietuvą atvykęs turistas sumokės už dvi naktis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis gegužę BNS sakė, jog įmonės turės persiorentuoti ir pasinaudoti tuo laiku, kai nėra turistų, o personalą galima apmokyti.
Kai kurie Lietuvos turizmo verslo atstovai sako, kad sektoriaus padėtį apsunkina valstybės paramos trūkumas, sudėtinga įmonių padėtis verčia galvoti ir apie veiklos pokyčius.
Vartotojų teisų apsaugos tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios panaikintos aštuonių kelionių organizatorių licencijos, dažniausiai pačių įmonių prašymu, be to, 16-ai įmonių jos laikinai sustabdytos. Tai reiškia, kad įmonės nebegali organizuoti kelionių, bet gali jas platinti.
Tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 249 licencijuoti kelionių organizatoriai ir 153 jų pardavimų agentai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą