Nuo nulio link Mėnulio: kriptovaliutų rinka leido tapti milijonieriais vos per metus

Praėjusių ir šių metų sandūroje apie kriptovaliutas kalbėjo kone visi, tačiau uždirbti iš jų sugebėjo ne vien kalbantys, tačiau ir veikiantys. Žurnalas TOP pristato ryškiausius šios naujos turto rūšies milijonierius.

Nors plačiojoje visuomenėje kriptovaliutos dažniausiai siejamos su bitkoinu, turtingiausi oficialūs Lietuvos kriptomilijonieriai savo turtus daugiausia susikrovė iš pirminių valiutos siūlymų (angl. initial coin offering, ICO).

Akcijų rinką pažįstantiems žmonėms ICO primintų įprastų bendrovių pirminius viešus akcijų siūlymus, norint surinkti lėšų plėtrai. ICO yra virtualių žetonų, dar vadinamų tokenais platinimas. Investuotojo nusipirktus tokenus dažniausiai galima panaudoti paslaugų platformose arba, padidėjus jų vertei, parduoti. Žetonų savininkai neturi įprastiems akcininkams būdingų balsavimo teisių ar teisės į tradicinius dividendus, be to, jų naudojimas nėra reglamentuotas įstatymiškai. Pačiais didžiausiais pasauliniais ICO tapo naujus blockchain sprendimus kuriantis EOS (pritraukė 4,1 mlrd. JAV dolerių), šifruotų žinučių sistema „Telegram“ (1,7 mlrd. JAV dolerių) ir decentralizuotos valiutos sprendimus lošimams kuriantis „Dragon“ (320 mln. JAV dolerių).

Nors ir kuklesnėmis sumomis, į šį traukinį jau įšoko ir Lietuvos investuotojai ir technologijų ekspertai. Finansų ministerijos duomenimis, nuo 2017 m. visame pasaulyje lietuvių vystomi ICO ir blockchain projektai pritraukė apie 400 mln. eurų investicijų, 2018 m. rugsėjį, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas viešai pareiškė, kad Lietuva yra tarp trijų Europos valstybių, platinančių daugiausia virtualių valiutų žetonų. Milijonus savo projektams tokiu būdu surinko keliolika su Lietuva susijusių projektų, tokių kaip „Monetha“, „WePower“, „Bankera“, „Debitum Network“, „Carvertical“, „Lympo“, „Iungo Networks“ ir kiti.

Žurnalo TOP viršelio herojus, Justas Pikelis (10 mln. eurų; 309 vieta) pardavėjų reputacijos reitingus blockchain technologijos būdu tvarkyti padėsiančią „Monetha“ įkūrė kartu su bendraminčiais Laurynu Jokubaičiu (10 mln. eurų; 303 vieta) ir Andrejumi Ruckij (10 mln. eurų; 311 vieta). Surinkti 30 mln. eurų šiam ICO prireikė vos 18 minučių.

Iš ICO bumo uždirbo startuolio „WePower“ įkūrėjai Artūras Asakavičius (410 vieta; 5 mln. eurų) ir Nikolajus Martyniukas (5 mln. eurų, 412 vieta). Iš viso „Wepower“ ICO pritraukė apie 40 mln. JAV dolerių investicijų. Startuolio išleistos WPR valiutos įsigiję pirkėjai galės prekiauti žaliąja energija.

5 mln. vertės turto turi žiniasklaidos puslapiuose pastaruoju metu mirgantis Paulius Aršauskas (409 vieta). Nuo 2017 m. jis, kartu su partneriu Arminu Gužausku vadovauja kriptovaliutų kasimo bendrovei „Ramigna“. Kasimas – reiškinys, kai kompiuteriai sprendžia sudėtingas užduotis, taip palaikydami kriptovaliutų tinklo veiklą. Kaip atlygį už tai kompiuterių savininkai gauna apdovanojimus kriptovaliutomis. P. Aršausko įmonė siūlo nuomotis kasimui reikalingus kompiuterinius pajėgumus. Per keturis praeitų metų veiklos mėnesius, „Ramigna“ uždirbo 45 tūkst. eurų, tačiau šių metų rugpjūtį įmonę krėtė ir ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Antanas Guoga (49 vieta, 82 mln. eurų) – vienas žinomiausių su kriptovaliutomis susijusių politikų. Jo vardas siejamas su kriptovaliutų banku „Bankera“, „Lympo“, keityklos „Spectrocoin“ ir kitais. Būdamas Vilniaus krepšinio komandos „Rytas“ prezidentu jis kaip klubo rėmėją pritraukė vieną žinomiausių globalių kriptostartuolių „NEM“, o jo globojamas „Lympo“ yra vienas iš NBA komandos Dalaso „Mavericks“ rėmėjų. Dirbdamas europarlamente, A. Guoga dažnai dalyvauja įvairiose su blockchain susijusiose konferencijose.

Jis – ne vienintelis politikas, kurį sužavėjo kriptovaliutos. Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas irgi galėjo kiek padidinti savo turtą (2,6 mln. eurų, 499 vieta) kriptovaliutomis. Jis dirbo lietuvių vystomos ICO vykdymo platformos „TokenDesk“ patarėju.

Šiais metais iš Seimo pasitraukęs Tadas Langaitis (2,7 mln. eurų, 495 vieta), prieš šį savo žingsnį irgi investavo į kriptovaliutas – buvo „Debitum Network“ patarėju, įsigijo šios įmonės žetonų.